Įtampa ES ir Turkijos santykiuose pastaruoju metu stiprėja, ypač po to, kai Ankara pernai išplėtė dujų telkinių paiešką Viduržemio jūros rytuose, užsitraukdama Kipro ir Graikijos nepasitenkinimą.
Visgi pastarosiomis savaitėmis įtampa sumažėjo dėl Vokietijos diplomatijos pastangų, nes Vokietijai svarbu, jog Turkija laikytųsi migracijos pakto, kuris išlaiko griežtą Turkijos sienos su ES kontrolę.
Kelių šaltinių teigimu, šią savaitę 27 ES valstybės narės susitiks dar kartą, kad atidėtų Turkijos įtraukimą į „juodąjį sąrašą“, kaip tai buvo padaryta prieš metus.
Turkija kaltinama nesilaikant tarptautinių standartų dėl automatinio keitimosi informacija apie mokesčius – tai yra didelė problema ES šalims, kuriose gyvena didelė turkų diaspora.
Visgi, nepaisant delsos, ES gali pareikšti, kad tolesnis sprendimo atidėjimas nebebus toleruojamas, o terminas bus nustatytas kiek vėliau šiais metais.
„Svarbu laikytis griežtos pozicijos ir užtikrinti, kad šalys, kuriose buvo nustatytos problemos, prisiimtų įsipareigojimus ir juos vykdytų“, – pažymėjo vienas ES diplomatas.
Šiuo atveju „būtų logiška, kaip anksčiau buvo panašiose situacijose“, jei Turkija būtų įtraukta į minėtą sąrašą, pridūrė diplomatas.
Penktadienį 27 valstybės narės vis dar vedė derybas dėl Turkijai numatomo termino, sakė diplomatai, tikėdamiesi, kad ES finansų ministrams nebereikės ginčytis dėl šio klausimo šią savaitę vyksiančiose derybose.
Kai kurioms valstybėms narėms daugiausia rūpesčio kelia tai, kad ES „juodasis sąrašas“ gali tapti politizuotu ir kad kriterijai nebebus objektyvūs bei be diplomatinių sumetimų.
„Juodasis sąrašas“ pirmą kartą buvo parengtas 2017 metais kilus keliems skandalams, įskaitant „Panama Papers“ ir „LuxLeaks“, kurie privertė Briuselį labiau pasistengti kovoje su tarptautinių įmonių ir turtuolių vengimu mokėti mokesčius.
ES šalys narės negali būti įtrauktos į sąrašą, o į sąrašą įtrauktoms šalims taikomos tik ribotos sankcijos, pavyzdžiui, įšaldoma ES pagalba ar finansavimas vystymuisi.
