„Komisija pasirengusi apsvarstyti pasiūlymus, pagal kuriuos naujojo mokesčio tarifai, taikomi konkrečių rinkos segmentų produktams, iš pradžių būtų mažesni negu manyta anksčiau“, – pareiškė už mokesčius atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta.
A. Šemeta pareiškė europarlamentarams, kad jis labiau linkęs pritarti pasiūlymui sumažinti mokesčio tarifą, taikomą prekybai tokiomis priemonėmis, kaip vyriausybės obligacijos, užuot atleidus jas nuo šios rinkliavos.
„Direktyvos taikymo sritis turėtų ir toliau apimti ir vyriausybės obligacijas, ir pensijų fondus. Tačiau toms dviem produktų kategorijoms ... galėtų būti tinkama taikyti sumažintą tarifą ir ši galimybė turėtų būti nuodugniau išnagrinėta“.
Tarp vienuolikos šalių, pritarusių šiai rinkliavai, yra rimtų nesutarimų, todėl jos visiškas įgyvendinimas gali būti atidėtas. Nesutarimai, be kita ko, susiję su rinkliavos dydžiais ir pajamų iš šio mokesčio paskirstymu.
Įstatymų leidėjai teigia, kad šis mokestis turėtų sumažinti spekuliacinių operacijų apimtis ir padėti grąžinti į valstybių biudžetus bent dalį lėšų, per krizę išleistų finansų sektoriui paremti.
Dalis šalių įspėja, kad mokestį įvedus tik Europos, o ne pasauliniu lygmeniu, gali nukentėti Europos finansinių centrų konkurencingumas.
Finansinių sandorių mokesčio įvedimui, be kita ko, pritaria Italija, Ispanija, Austrija, Portugalija, Belgija, Estija, Graikija, Slovakija ir Slovėnija.
Pagal naujausią modelį, kuris agentūrai „Reuters“ buvo išaiškintas gegužę, standartinis tarifas, taikomas prekybai obligacijomis ir akcijomis, gali sumažėti nuo 0,1 proc., nustatytų pradiniame Briuselio projekte, iki vos 0,01 proc. sandorio vertės.
Pareigūnai taip pat yra sakę, kad mokesčio įvedimas gali būti labiau laipsniškas – užuot nuo 2014 metų taikius jį prekybai akcijomis, obligacijomis ir tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jis kitąmet gali būti taikomas tik akcijoms. Prekyba obligacijomis nebūtų apmokestinama dvejus metus, o prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų apmokestinta dar vėliau.
