Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių augimas – vienas iš labai svarbių valstybės ekonomikos pagrindų. Jis tiesiogiai susijęs su darbo vietų skaičiaus didėjimu, inovacijų ir technologijų plėtra bei brandesne šalies verslo aplinka. Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato atstovas Robertas Pernetta, lankydamasis Lietuvoje 2014 m. lapkritį, atkreipė dėmesį į tai, kad būtent finansinės priemonės, kurioms įgyvendinti naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos, padeda įmonėms ar verslininkams, turintiems gerą idėją, bet neturintiems lėšų, gauti reikiamą finansavimą tai idėjai realizuoti
R.Pernetta pabrėžė ir tai, kad besinaudodamiesi suteikiamomis finansinės paramos verslui priemonėmis, jauni ir pradedantys verslininkai taip pat įgyja ir papildomos naudos: naujų žinių, sutinka žmonių, norinčių jiems padėti, pasiūlyti, kaip patobulinti jų planą, galbūt duoti kitų naudingų patarimų.
Be to, visi SVV projektai, kuriems įgyvendinti buvo panaudotos skirtingos finansinės priemonės, kaip, pvz., lengvatinė paskola ar garantija, yra atidžiai peržiūrimi, t. y. projektas tikrinamas tiek finansinio tarpininko (pvz., banko į kurį kreipiamasi dėl lengvatinės paskolos), tiek konkrečią priemonę administruojančios institucijos, todėl gerėja pačių verslo projektų kokybė ir sumažėja tokių įmonių, kurios pasinaudojusios vienokia ar kitokia parama, po to tiesiog bankrutuoja. R.Pernettos teigimu, ES struktūriniai fondai prisideda ir prie tvaresnio valstybės lėšų valdymo, su kuo, anot jo, Lietuva susitvarko tikrai gerai.
R.Pernettos teigimu, ES struktūriniai fondai prisideda ir prie tvaresnio valstybės lėšų valdymo, su kuo, anot jo, Lietuva susitvarko tikrai gerai.
Lietuvos ūkio ministras Evaldas Gustas atkreipė dėmesį į tai, kad parama verslui pasitelkiant finansines priemones leidžia padėti didesniam įmonių skaičiui: „Ateinančiu ES finansinės paramos laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama investavimui per finansines priemones. Taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones.“
SVV išmokėta 6,3 mlrd. eurų
R.Pernetta pasakojo, kad 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiais finansinės priemonės buvo naudojamos labai ribotai, geriausiai žinomos buvo garantijos ir mikropaskolos. Didieji pokyčiai įvyko būtent 2007–2013 m. laikotarpiu.
ERPF finansinėms priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos 2007–2013 m. laikotarpiu buvo paskirstytos trimis kryptimis: miestų plėtrai buvo skirta 170 mln. eurų, energijos vartojimo efektyvumui didinti – 250 mln. eurų ir daugiausia skirta verslo paramai – 6,3 mlrd. eurų, kurie buvo išmokėti SVV įmonėms 25-iose Europos šalyse.
Dažniausiai SVV įmonės rinkdavosi paskolą – šiai finansinei priemonei skirta 3,4 mlrd. eurų, o ja pasinaudojo net 109 tūkst. įmonių visoje Europoje. Paskolų garantijų prireikė 70 000 paramos gavėjų, šiai priemonei išleista 1,4 mlrd. eurų.
Tuo tarpu rizikos kapitalo finansavimu pasinaudojo 3 000 verslininkų, jiems išmokėta 1,2 mlrd. eurų. Kitoms priemonėms, tokioms kaip palūkanų kompensavimas, skirta 600 000 mln. eurų, jų prisireikė 21 000 paramos gavėjui. Iš viso ES šalyse narėse ERPF finansinėmis priemonėmis pasinaudojo 203 tūkst. gavėjų, iš kurių 46 000 labai mažos, 100 000 mažos ir vidutinės bei 250 didelių įmonių.
Iš viso ES šalyse narėse ERPF finansinėmis priemonėmis pasinaudojo 203 tūkst. gavėjų, iš kurių 46 000 labai mažos, 100 000 mažos ir vidutinės bei 250 didelių įmonių.
Lietuva taip pat sėkmingai įgyvendino ne vieną finansinę priemonę iš 2007–2013 m. ERPF lėšų. Dalis iš jų buvo skirtos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių verslo plėtrai paskatinti: Lietuvoje įsteigti trys kontroliuojantieji fondai (INVEGOS fondas, JEREMIE fondas, Verslumo skatinimo fondas), Garantijų fondas, suformuotas fondas, kurio lėšos skiriamos įmonių paskolų palūkanoms iš dalies finansuoti.
Nuo fondų įsteigimo pradžios iki 2014 m. pab. MVĮ suteiktos 3896 paskolos už 330,54 mln. Eur, 3414 garantijų, kurių suma siekė 294,55 Eur, į 76 MVĮ investuotas rizikos kapitalas, iš viso už 43,48 mln. Eur (kartu su privačių investuotojų lėšomis), 4418 MVĮ kompensuotos palūkanos už 15,04 mln. Eur.
Iš priemonių, kurias administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), geriausiai žinomos individualios ar portfelinės garantijos ir lengvatinės paskolos, kaip, pavyzdžiui, paskolos iš Atviro kreditų fondo ir Verslumo skatinimo fondo, pasidalintos rizikos paskolos ir pan., kurios skolinamos per konkurso būdu atrinktus finansinius tarpininkus. R.Pernetta tikino, kad Lietuva ERPF lėšų įsisavinimo klausimu vertinama labai gerai – šalis įsisavino 61 proc. lėšų, o tai viršija ES vidurkį.
Ateities iššūkiai
Ankstesniuoju ES finansavimo laikotarpiu ERPF finansinių priemonių lėšos galėjo būti skiriamos SVV, infrastruktūros plėtrai ir energinio naudingumo didinimui, o jau prasidėjusiu naujuoju laikotarpiu, anot R.Pernettos, finansavimo galimybės tapo platesnės. Pvz., dabar finansuoti galima ir žuvininkystės bei žemės ūkio sektoriaus projektus, tai, pasak Regioninės ir miestų politikos generalinis direktorato atstovo, padės pasiekti geresnių lėšų įsisavinimo rezultatų.
R.Pernetta tikino, kad Lietuva ERPF lėšų įsisavinimo klausimu vertinama labai gerai – šalis įsisavino 61 proc. lėšų, o tai viršija ES vidurkį.
R.Pernetta, analizuodamas, kaip Europos valstybėms pavyko panaudoti ankstesnių programavimo laikotarpių lėšas, paminėjo, kad 2014–2020 metų periodu tikimasi įveikti kilusius iššūkius, pavyzdžiui, papildomo finansavimo pritraukimas, maži valstybių ekonomikos mastai, projektų fragmentiškumas.
Daug dėmesio minėtiems klausimams spręsti nauju ES finansinės paramos laikotarpiu skiriama ir Lietuvoje. 2014–2020 m. finansinių laikotarpiu planuojama ir toliau įgyvendinti finansines priemones, skirtas verslo plėtrai, t. y. teikti paskolas, garantijas, rizikos kapitalo investicijas (tai yra grąžintinos paramos priemonės), tačiau problemos nėra išsprendžiamos vien finansinėmis priemonėmis. Tam tikrais atvejais bus taikomos ir subsidijos.
„Mūsų šalies rinka yra maža, todėl vietinės plėtros galimybės yra ribotos. Įmonės visada turi vertinti priklausomybės nuo vienos rinkos riziką ir galvoti, kaip ją mažinti, t. y. siekti eksportuoti. Tiesiogiai eksportas nėra remiamas, tačiau Ūkio ministerija siūlo keletą padedančių priemonių, viena iš jų – „Expo sertifikatas LT“, kuria dalinai dengiamos įmonių, norinčių eksportuoti, gaminių ir paslaugų sertifikavimo išlaidos“, – apie Ūkio ministerijos teikiamą paramą verslui kalbėjo E.Gustas.
Ūkio ministras paminėjo ir dar vieną įmonių eksportą skatinančią priemonę – „Naujos galimybės LT“. „Ši priemonė skatina įmones daugiau dėmesio skirti naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų užsienio rinkų plėtrai, plačiau išnaudoti tarptautines nišas, pristatant savo produktus ir paslaugas tarptautinėse parodose. Kalbant apie eksportą paminėtina, kad dažnai įmonėms pradėti eksportuoti trukdo ir tai, kad jų gaminamos produkcijos kiekiai nėra pakankami, kad sudomintų užsienio partnerį, ar nepakankamai kompleksiški, todėl tokiu atveju įmonės, nutarusios veikti kartu, gali pasinaudoti tokia priemone kaip „Verslo klasteris LT“ tam, kad įsitrauktų į tarptautines tinklų grandines, siekiant susirasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas“, – kalbėjo E.Gustas.
R.Pernetta svarbiausiais naujojo finansinio periodo privalumais įvardijo finansavimo sričių praplėtimą ir ex-ante įvertinimą, leisiantį optimizuoti lėšų paskirstymą ir pagerinti programų kokybę. Siekiant efektyvaus įsisavinimo, Regioninės ir miestų politikos generalinis direktorato atstovo nuomone, itin tikslinga derinti finansines priemones, taikyti jas ne po vieną, o kelias kartu, nes tai daro verslą tvaresnį.
