„Praktiškai visos administruojamos priemonės skirtos daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo, kiekvienos civilizuotos šalies ekonomikos stuburo, konkurencingumui didinti. Ar ES lėšos bus investuojamos didinant įmonės ekonominį efektyvumą, ar konkrečių žmonių kvalifikacijai kelti, ar įsisavinti naujai moderniai technologijai, žvelgiant strategiškai, visos šios priemonės orientuotos ne į konkrečią įmonę, bet į bendrą ekonomikos augimą“, ─ sako Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
Didžiausios investicijos – smulkiam ir vidutiniam verslui
2014─2020 m. laikotarpiu Ūkio ministerija administruoja ES investicijas penkiose srityse.
2014─2020 m. laikotarpiu Ūkio ministerija administruoja ES investicijas penkiose srityse. Didžiausios investicijos, 531,45 mln. Eur, bus skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) konkurencingumui didinti.
Pasak R. Armonienės, ES lėšomis gali pasinaudoti tiek į tarptautines rinkas siekiančios išeiti bendrovės, tiek gamtai draugiškas, vadinamąsias eko-inovacijas, ar kitus modernius sprendimus diegti norinčios įmonės. Ši sritis išsiskiria ne tik didele verslo paramai skirtų investicijų suma, bet ir priemonių, kurių yra net 21, skaičiumi.
Taip pat didelis investicijų paketas numatytas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklai. Įmonių inovatyvumui bei jose vykdomų mokslinių tyrimų skatinimui ir technologijoms pagal aštuonias skirtingas finansinės paramos priemones 2014─2020 m. laikotarpiu 326,11 mln. Eur. ES investicijų.
„Taip pat daug dėmesio ketiname skirti verslo ar menų inkubatorių kūrimuisi ir esamų plėtrai, kaip ūkio sričiai, gebančiai kurti didelę pridėtinę vertę, tačiau dažnai stokojančiai tiek pradinių investicinių lėšų, tiek paties verslumo“, ─ apie dar vieną Ūkio ministerijos administruojamą paramos priemonę kalbėjo R. Armonienė.
Ūkio ministerijos atstovė priminė, kad ES investicijos nukreipiamos ir kultūros bei gamtos paveldo objektų rinkodarai ir ženklinimui. 35,03 mln. Eur investicijų bus skirta prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodarai, nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodarai bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtrai, taip pat turizmo trasų ir maršrutų informacinės infrastruktūros plėtrai.
Investicijos į naujas sritis
2014─2020 m. finansiniu laikotarpiu Ūkio ministerija taip pat administruos ES investicijas dvejose naujose srityse: žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimui (106,86 mln. Eur) ir pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti (25,19 mln. Eur).
Kalbant apie investicijas į energetiką, reikia pažymėti, kad 2014─2020 m. laikotarpiu Ūkio ministerijos kompetencijoje lieka tik priemonės skirtos pramonės energetiniam efektyvumui didinti. 2007 – 2013 m. tokia parama buvo labiau orientuota į viešosios paskirties objektus.
Tuo tarpu naujuoju 2014 – 2020 m periodu investicijos bus nukreiptos trimis pagrindinėmis kryptimis: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui, pramonės įmonių energetinio efektyvumo didinimui, energetinio audito atlikimui.
Pagal šį prioritetą investicijas galės gauti tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės (išskyrus paramą energetiniam auditui atlikti), kurios naudos energetinius išteklius savo vidiniams poreikiams tenkinti netiekiant į šalies energetinius tinklus.
„Žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimo sritis yra visai nauja. Jai skirtais pinigais tikimasi prisidėti prie įvairaus amžiaus grupių darbuotojų žinių, įgūdžių ir kompetencijų ugdymo bei kėlimo, o iš viso tam yra skirtos septynios priemonės“, ─ apie ES atveriamą galimybę finansuoti darbuotojų mokymus pasakojo R. Armonienė.
