Anksčiausiai klausimas į posėdžių salę gali grįžti ketvirtadienį.
Už tai antradienį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 31, o susilaikė 10.
Parlamentarai nespėjo įvertinti „valstiečių“ siūlymo susitarimą ratifikuoti su sąlyga, kad joje būtų Lietuvos pareiškimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.
Liberalė Aušrinė Armonaitė prognozavo, kad susitarimas paskatins daugiau įmonių eksportuoti į Kanadą: „Sukuria daugiau galimybių verslui ir Lietuvai“.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys tikino, kad susitarimas paskatins lietuviškų baldų ir maisto pramonės eksportą.
Socialdemokratė Rasa Bugbergytė piktinosi, kad susitarimo būtinybė aiškinama teigiamu poveikiu ekonomikai, bet pasigedo socialinių pasekmių žmogui. Pasak jos, ginčų nagrinėjimas pereis į arbitražinius teismus, apeinat nacionalinę teisę.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė tikino, kad susitarimas visuomenei rizikingas ir paskatins rinkos apsaugos barjerų naikinimą. Susitarimą ji pavadino spartinančiu globalizacijos procesus, kurie pavojingiausi mažoms valstybėms.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sakė, kad dėl susitarimo bus prarasta daug darbo vietų.
ES ir Kanados prekybos susitarimas Seimui buvo pateiktas pernai pavasario sesijoje, tačiau klausimas buvo įstrigęs Sveikatos reikalų komitete.
Sutartis tarp ES ir Kanados panaikina 99 proc. muitų. Tačiau kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai.
Lietuvos diplomatai tikėjosi, kad sutartis bus ratifikuota dar pernai vasarą.
