Pirmiausia Antanavo kaimo gyventojų pasipiktinimas ėmė plisti feisbuke, kur gyventojai išdėstė „verslo planą“.
„Reikia sklypo, tada reikia pasinaudoti ES parama, įsisavinti truputį lėšų ir įsteigti „poilsio parką“ pagal „Europa investuoja į kaimo vietoves“ programą. Tada reikia būtinai užmaskuoti įvažiavimą, kad, gink Dieve, niekas nesužinotų apie tokio „parko“ egzistavimą. Kantriai palaukus 5 metus viską iškirsti plynai (medieną, aišku, parduoti)“, – pasidalijo nuotraukomis su kraupiais vaizdais viena moteris.
15min nutarė apsilankyti parke. Nurodytas parkas nepažymėtas jokiame žemėlapyje ar turizmo puslapyje, nėra ir jokio kelio ženklo prie jo, tad jei ne vietos gyventojai, nebūtume galėję atrasti žole užžėlusio įvažiavimo. Aplink įrengtas pavėsines, kurios, regis, nė karto taip ir nenaudotos pagal paskirtį, telikę išvartyti kelmai ir kirtimų atliekos. Plačiau apie šį apsilankymą – vaizdo įraše.
Kai kantrybė trūko, jau buvo vėlu
Netoliese gyvenanti Antanavo kaimo gyventoja 15min pasakoja, kad yra nusivylusi: iš pradžių ES lėšomis įrengtas parkas buvo „paslėptas“ nuo visuomenės, o galiausiai ir iškirstas.
„Kai pradėjo įrengti tą parką, tai pastatė ten tokį rimtą tualetą su pamatais, pavėsinės labai gražios, laužavietės, du tiltukai miške, takeliai. Na tikrai labai gražiai sutvarkė visą tą teritoriją. Tik iš pat pradžių mums kilo klausimas, kodėl yra užmaskuotas įvažiavimas iš pagrindinės gatvės. Nebuvo jokios rodyklės, jokios informacijos apie tą parką niekur. Vėliau tuo parku niekas apskritai nebesidomėjo, jis apaugo žole, skalda išpiltas įvažiavimas pasidarė visiškai nematomas. Po audrų pradėjo virsti medžiai, ir kai jau pasidarė pavojinga, pradėjome ieškoti, kas čia tas savininkas. Na, kažkas juk turi tvarkyti“, – pasakojo nenorėjusi savo tapatybės viešinti vietinė gyventoja.
Ji teigia, kad ilgai nenorėjo pyktis, kol galiausiai kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą.
„Vidinis balsas tarsi sakė, kad nereikia skųsti kito žmogaus. Bet kai jau privedė iki tokio lygio, kad žolė užaugo iki pastatų, ir vaikams buvo pavojinga, parašiau, paskambinau. Man pasakė, kad viską žinome, bet jau nieko nebegalime padaryti, nes jau praėjo laikotarpis“, – sako gyventoja.
Vėliau dingo ir užrašas, kad parkas įrengtas už ES lėšas, tačiau jis toliau nebuvo tvarkomas.
„Nebuvo absoliučiai jokių lankytojų, nieko nevyko, bet štai, vėlyvą rudenį atvažiavo kažkokie sunkvežimiai, kažkokie žmonės ir per dvi dienas išpjovė absoliučiai visus medžius. Bandėme skambinti seniūnui, tačiau seniūnas sakė, kad privati valda, ir nieko negali padaryti. Išvažinėjo net keliuką, kurį buvome sutvarkę“, – piktinosi moteris.
Ji prisimena, kad parko skelbimo lentoje buvo rašoma, esą parkas pritaikytas kaimo gyventojų rekreaciniams tikslams, specialiems poreikiams patenkinti.
„Yra labai didelė tikimybė, kad teritorija sutvarkyta buvo tik tam, kad nesąžiningai pasinaudotų ES parama kaimo bendruomenių veiklai, nes ši vieta niekada netarnavo kaimo gyventojams bei netenkino jokių jų poreikių“, – piktinosi gyventoja.
Ją stebino, nejaugi galima plynai iškirsti netgi šimtamečius ąžuolus, kurie augo parke.
NMA nesako, kas parko statytojai ar kiek lėšų tai kainavo
Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad projektas šioje vietoje buvo įgyvendintas pagal ankstesnio programinio laikotarpio (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Taisykles šiai priemonei 2008 m. tvirtino tuometinė žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė, o parkas buvo įrengtas 2011 metais privačiame sklype.
Kiek kainavo šis parkas, kas jį statė, NMA informacijos neteikia, kadangi gali informuoti tik už praėjusius dvejus finansinius metus.
„Minėtas projektas nepatenka į šį laiko rėžį“, – paaiškino NMA Komunikacijos skyriaus mentorė Donata Macevičienė.
Projekto priežiūra truko penkerius metus, per juos jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, o dabar savininkai laisvi daryti ką nori.
„Agentūra turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas laikosi paramos sutartyje numatytų sąlygų, 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Šis terminas baigėsi 2016 m. Taigi, pasibaigus 5 metų laikotarpiui, NMA neturi teisinio pagrindo toliau tikrinti įgyvendinto projekto“, – paaiškino D.Macevičienė. Ji pažymi, kad dabar NMA vykdo sustiprintą kontrolę tų projektų, kurių priežiūros laikotarpis dar nesibaigė.
NMA paaiškino, kad žemės ūkio politiką formuoja Žemės ūkio ministerija.
„Nelabai galime pakomentuoti, nes kaip minėjome, tai nebūtų mūsų kompetencija. Tačiau, suprantama, kad apleisti įgyvendinti projektai mus nuvilia“, – pripažino D.Macevičienė.
Savininkas keitėsi 2016 metais
Tais pačiais 2016-aisiais metais, kai nutrūko ES lėšomis finansuoto projekto priežiūra, sklypo savininkas keitėsi – buvo atliktas dovanojimo sandoris, rodo Registrų centro duomenys. Šio žemės sklypo plotas – 3,6 hektaro, įregistruota paskirtis – žemės ūkio, vidutinė rinkos vertė siekia apie 15 tūkst. eurų, o sklypo savininkas – Arturas Roškovskis.
Asmuo tokiu vardu ir pavarde yra Lietuvos Respublikos garbės konsulas Ganoje. Pabandėme kreiptis viešai nurodytu elektroniniu paštu, tačiau iki šiol atsakymo negavome – gavę atsakymą publikaciją papildysime.
VMT leidimą išdavė sanitariniam kirtimui
Valstybinei miškų tarnybai (VMT) ši situacija žinoma, panašu, kad kirtimai yra teisėti.
„Ten buvo vienas projektas, paskui miško savininkas norėjo panaudoti ES struktūrines lėšas, jis atliko miškotvarkos projekto korekciją ir jis įsirengė tą parką. Mes tos sutarties priežiūros nevykdome, nes tai yra NMA ir miško savininko susitarimas. Tuo atveju, jei miško savininkas nevykdytų sutarties, tai NMA taikytų sankcijas, nutrauktų sutartį ar nemokėtų pinigų“, – kalbėjo specialistas.
Jis paaiškino, kad leidimas mišką kirsti buvo išduotas pernai.
„Čia buvo išduotas leidimas plynam sanitariniam kirtimui, dėl to, kad reta mediena ir dėl ligų. Buvo leista iškirsti 0,7 hektarų miško dalį“, – informavo VMT miškų ūkį Vilniaus rajone prižiūrintis vyriausiasis specialistas Rimantas Šermukšnis.
Jis patvirtino, kad buvo leista iškirsti ir ąžuolus.
„Taip, ten buvo ir ąžuolų, tačiau pagrindą sudarė uosiai. Iškirsti leista dėl uosių šaknų ligų“, – sako R.Šermukšnis. Jis paaiškina, kad kreiptis dėl leidimo galėjo tik sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
R.Šermukšnis patikina, kad visuomet, kai kreipiamasi dėl sanitarinio kirtimo, VMT atlieka patikrinimą, ar tikrai yra medžių ligos.
Rekreacijai miškuose keliavo milijonai
Pagal pateiktus NMA duomenis matyti, kad Rekreaciniams projektams 2007-2013 metais skirta 16,4 milijono eurų, o iš viso įgyvendinta 243 panašių projektų. Vienam projektui vidutiniškai buvo skiriama po 67 tūkstančius eurų.
Projektų įgyvendintojams tereikėjo 10 procentų nuosavų lėšų, kadangi didžiausia galima paramos lyginamoji dalis sudarė iki 90 procentų.
Šiuo metu NMA žemėlapis, kuriame buvo sužymėtos įrengtos poilsiavietės, nebeveikia. Likusi statistika teatskleidžia, kad daugiausia tokių objektų įrengta Švenčionių (23), Molėtų (16), Kretingos (15), Vilniaus ir Trakų (po 14) rajonuose.
Nuo 2014 metų investicijos į rekreaciją miškuose sumažėjo: iki šiol įgyvendinta 60 projektų už 2,55 milijono eurų – vienam projektui vidutiniškai tenka 42,6 tūkst. eurų. Daugiausia naujų rekreacinių vietų įrengta Vilniaus rajone.
15min jau anksčiau rašė, kad slaptoms poilsiavietėms skirti šimtai tūkstančių eurų, tačiau dažnai jas vienija liūdna realybė – apie privačiuose sklypuose įrengtas didžiules teritorijas beveik niekas nežino, o apleistos poilsiavietės baigia sunykti.
