Šis tiesioginis ES lyderių susitikimas bus pirmasis po to, kai Bendrijoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesti kelionių suvaržymai.
Informaciją apie dviejų dienų susitikimą, kuris neįprastai vyks iki šeštadienio, patvirtino Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio atstovas, valstybėms nesutariant dėl didžiulio ekonomikos gelbėjimo plano sąlygų.
Valstybių vadovų derybos bus skirtos 750 mlrd. eurų ES ekonomikos gelbėjimo programai, kurią anksčiau pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Siūlomą paketą, turintį padėti verslui atsigauti po precedento neturinčios krizės, sudaro Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyva numatytos 500 mlrd. eurų dotacijų, taip pat 250 mlrd. eurų paskolų.
Pagal šį planą ES galės skolintis rinkose ketverius metus, bet tam dar turi pritarti visos ES narės.
Tačiau planui, kuris iš esmės skirtas labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių neturtingesnių pietinių ES valstybių ekonomikų gelbėjimui, griežtai nepritaria vadinamasis „taupusis ketvertas“: Nyderlandai, Švedija, Danija ir Austrija.
Šios fiskalinę drausmę akcentuojančios šalys yra pažadėjusios kovoti už išlaidų pažabojimą. Jos neskuba pritarti šiam planui ir siūlo pinigus skirti ne dotacijoms, o paskolomis.
Kitos šalys tvirtina, kad Komisijos plane numatytas pinigų paskirstymas yra neteisingas, nes per daug lėšų numatyta skirti Rytų Europos valstybėms, kurios nėra labiausiai nukentėjusios nuo pandemijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš susitikimą imasi vadinamosios šaudyklinės diplomatijos ir antradienį vyksta į Nyderlandus derybų su ministru pirmininku Marku Rutte.
Per penktadienį vykusį ES viršūnių susitikimą vaizdo konferencijos formatu M.Rutte pareiškė nemanantis, kad „reikia tokios didelės skubos“.
Savo ruožtu E.Macronas atsakė, kad „iš esmės svarbu... greitai pasiekti ambicingą susitarimą“.
Reikalus dar labiau komplikuoja faktas, kad ekonomikos gaivinimo fondas bus susijęs su ES ilgamečiu septynerių metų biudžetu, dėl kurio lyderiai derėsis paraleliai.
Dėl to paprastai lėšų gaunančios ES šalys – daugiausia Rytų Europos valstybės – nerimauja, kad lėšos dabar bus nukreiptos kitur.
Vėliausias ES lyderių tiesioginis susitikimas vasario mėnesį baigėsi po dvi dienas trukusių derybų, valstybėms nepasiekus susitarimo dėl ES biudžeto. Prasidėjus koronaviruso pandemijai dėl įvestų sveikatos apsaugos priemonių kiti susitikimai vyko vaizdo konferencijos formatu.