„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

ES ministrai ketina pritarti COVID-19 krizės paveiktos ekonomikos gelbėjimo planui

Europos Sąjungos šalys artėja prie susitarimo dėl ekonomikos gelbėjimo plano, turinčio padėti smarkiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms bloko narėms, pirmadienį sakė šaltiniai.
Angela Merkel
Angela Merkel / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vis dėlto šis susitarimas veikiausiai nebus toks ambicingas, kokio reikalavo Italija ir Ispanija.

Antradienį 27 ES šalių finansų ministrai surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu. Tikimasi, kad per jį bus priimtas sprendimas panaudoti 410 mlrd. eurų disponuojantį euro zonos finansinės pagalbos fondą.

Tačiau išliekant aštriems nesutarimams tarp turtingesnių šiaurinių šalių ir smarkiai įsiskolinusių pietinių valstybių, ministrai tikriausiai nesvarstys siūlymo išleisti vadinamąsias „koronaobligacijas“ – bendro ES narių skolinimosi priemonę, turinčią padėti kovoti su krize.

Grupė šalių, įskaitant Europos sunkiasvores Italiją, Prancūziją ir Ispaniją, ragino Vokietiją, Austriją ir Nyderlandus susitarti dėl priemonių, kurios leistų visoms Bendrijos narėms skolintis rinkose vienodomis sąlygomis, siekiant sušvelninti viruso protrūkio smūgį ekonomikai.

Tačiau šiaurinių narių konservatyvieji politikai baiminasi, kad tokiu būdu joms bus primesta esą pernelyg išlaidžių pietinių šalių skolų našta.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad reikia aktyvuoti per finansų krizę sukurtą Europos stabilumo mechanizmą (ESM), skirtą padėti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims, bet pabrėžtinai neužsiminė apie bendro skolinimosi priemonę.

Ji taip pat gyrė Europos Centrinio Banko (ECB) parengtą 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planą, turintį padėti išvengti ekonomikos katastrofos.

Tačiau Prancūzija teigia, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukelta krizė Europoje reikalauja naujo mąstymo, ir nori, kad Bendrijos šalys padėtų viena kitai beprecedenčiu mastu.

Atsigavimas „vienoda sparta“

„Europai nieko nebūtų blogiau nei [scenarijus], kai dalis valstybių, kadangi jos yra turtingesnės, greitai startuotų, o kitos, nes jos negali sau to leisti, startuotų lėtai“, – transliuotojui „France 2“ sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

„Mums visiems reikia atsigauti vienoda sparta, kad užtikrintume euro zonos ir mūsų bendros valiutos sanglaudą, solidarumą ir vienybę“, – pridūrė jis.

Šaltiniai sakė, kad Vokietijos ir jos sąjungininkų pozicija tikriausiai nusvers per antradienį vyksiančią vaizdo konferenciją, nors ministrai taip pat veikiausiai susitars tęsti diskusijas tokiomis temomis kaip koronaobligacijos.

B.Le Maire'as pagrasino atsisakyti pritarti bet kokiam susitarimui, jeigu taip nenutiktų.

Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ B.Le Maire'as pridūrė, kad „nėra prasmės susisiekti kas 14 dienų ar kas mėnesį, kad spręstume dėl naujų priemonių spaudžiami laiko. Nuo pat pradžių turime visas naudotinas priemones.“

„Visos įmanomos priemonės“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ECB vadovė Christine Lagarde ir Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno, pirmininkaujantis euro zonos finansų ministrų deryboms, dalyvavo pirmadienį surengtoje parengiamojoje videokonferencijoje.

„Raginame visus Eurogrupės narius išradingai ir konstruktyviai įvertinti visas įmanomas priemones“, – per tviterį parašė Ch.Michelis.

Savo pareiškime jis nurodė: „Yra daug vietos solidarumui, naudojantis esamomis priemonėmis ir institucijomis. Turime visokeriopai išnaudoti šias priemones ir išlikti atviri daryti daugiau. Kuriamas tvirtas paketas.“

Europos stabilumo mechanizmas buvo įkurtas 2012 metais, per euro zonos skolų krizę, siekiant padėti valstybėms, nebeturinčioms galimybės skolintis rinkose.

Vis dėlto šia priemone norinčioms pasinaudoti šalims paprastai keliamos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, imtis reformų valstybės finansinei padėčiai pagerinti ir laikytis ES sutarties dėl stabilumo. Šios griežtos sąlygos Italijai ir Ispanijai atrodo nepriimtinos.

Kad ir ką nutartų ministrai, jų susitarimą svarstys ES lyderiai, kaip planuojama, surengsiantys pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Taip pat diskutuojama įtraukti Europos investicijų banką (EIB), kad jis pasiūlytų pagalbą į keblią padėtį patekusioms vidutinėms ir smulkiosioms įmonėms. Be to, Europos Komisija galėtų suteikti garantijų fondą kai kurių šalių nedarbo draudimo planams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs