„Europos Sąjunga šiuo metu gali gauti finansavimą, būtiną Europos socialiniam ir ekonominiam atsigavimui“, – sakė Portugalijos premjeras Antonio Costa, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.
Europos Komisija dabar galės kreiptis į kapitalo rinkas ir visos ES vardu pasiskolinti lėšų, reikalingų atsigavimo planui finansuoti.
Istorinis 750 mlrd. eurų atsigavimo planas, žinomas kaip „Next Generation EU“, buvo parengtas 2020 metų liepą.
Tačiau jam turėjo pritarti visos 27 bloko narės, kad Europos Komisija galėtų skolintis visos Bendrijos vardu.
Europos Sąjunga pirmąkart suformuos bendrą skolos krepšelį, kuriuo galės naudotis visos jos narės, kad sumažėtų skolinimosi kaštai silpnesnėms narėms. Tokiam scenarijui ilgą laiką priešinosi vadinamoji „taupiųjų“ šalių grupė.
„ES 27 [šalių] vyriausybės ir nacionaliniai parlamentai parodė tvirtą solidarumo ir atsakomybės jausmą“, – kalbėjo A. Costa.
„Nebegalime sau leisti švaistyti laiko, – pridūrė jis. – Privalome užtikrinti, kad pirmieji atsigavimo ir atsparumo planai būtų greitai patvirtinti iki birželio pabaigos.“
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sakė laikraščiui „Les Echos“, kad ES jau antradienį pateiks pirmąsias paraiškas didiesiems tarptautiniams ir Europos bankams.
Austrijos ir Lenkijos parlamentai praeitą ketvirtadienį tapo paskutiniaisiais, patvirtinusiais bendro skolinimosi mechanizmą.
Ispanija ir Italija, abi smarkiai nukentėjusios nuo koronaviruso pandemijos, iš šio fondo gaus daugiausiai naudos – po beveik 70 mlrd. eurų.
Šios lėšos bus nukreiptos dideliems infrastruktūros ir ekologiniams projektams, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklams vystyti.
Taip pat bus skirta lėšų sparčiojo interneto ryšio ir duomenų saugyklų plėtrai.
