Projekto metu atnaujinami gamtos ir kultūros paveldo objektai, tvarkomos „Natura 2000“ teritorijos, įrengiama lauko informacinė sistema, kad turistams būtų lengviau rasti lankytinus objektus. Taip pat įrengiami lankytojų centrai, valstybiniuose parkuose statomi apžvalgos bokštai. Apie vykdomus darbus ir jų naudą „15min“ kalbėjosi su VSTT direktore Rūta Baškyte.
Tai, kas akivaizdžiausiai matoma, yra paveldo objektų sutvarkymas– Kurie iš vykdomų darbų yra reikšmingiausi?
– Tai, kas akivaizdžiausiai matoma, yra paveldo objektų sutvarkymas. Pavyzdžiui, kai kurie piliakalniai buvo neprieinami, nesurandami, apaugę medžiais, be laiptų, be užrašų. Taip pat svarbus ir atodangų, šaltinių bei jų aplinkos tvarkymas, tai, kad sudaromos galimybės žmonėms su jais susipažinti. Kai tvarkomi tokie dideli kompleksai, jie tarsi naujai atsiskleidžia.
Kitas projektas – lauko informacinės sistemos įrengimas. Kartais žmonės sako: „Mes nežinome, kaip surasti, kaip nueiti, ir neaišku, ką mes ten matome“. Taigi, atlikus šiuos darbus lankytini objektai visuomenei tampa prieinami, nebereikia palydovo, nebūtini lankstinukai. Atvažiavai į vietą ir matai, randi nuorodas, kaip nuvažiuoti arba nueiti iki objekto, randi gražiai pateiktą informaciją. Be to, ten įrengiami lauko, miško baldai – stalai, suolai, pavėsinės, šiukšliadėžės, stovai dviračiams.
Lankytojų centrai irgi žmones nukreipia, suteikia informacijos, kas yra vertingo, per kiek laiko galima susipažinti su tais objektais. Šiais metais lankytojų centruose ruošiamės įrengti vidaus ekspozicijas, kur nedideliame plote būtų vaizdžiai, naujomis priemonėmis pateikiama informacija. Žmogus pats taps tos ekspozicijos dalyviu: galės atpažinti, kokie ten medžiai, kokių medžių išpjovos, kokie objektai, turės galimybę sudėlioti magnetukus prie saugomų objektų ir panašiai.
Nauda ir gamtai
– Kokia nauda iš tokių pertvarkų gamtai?
– Pirmiausia yra sureguliuojami lankytojų srautai, žmonės nukreipiami į tas teritorijas, kurias galima lankyti, nepadarant jokios žalos ir nevaikštant ten, kur negalima.
Jei kalbame apie „Natura 2000“ teritorijų tvarkymą, irgi kalbame atkūrimą. Pavyzdžiui, yra pievų, pelkių, kurios yra seniai apleistos ir pradeda užaugti mišku, bet jos yra naudingos kokioms nors nykstančioms augalų ar gyvūnų rūšims. Tad nori ar nenori, reikia palaikyti atviros erdvės, neužaugusios pievos ar pelkės struktūrą. Bendrai kalbant apie gamtą galima sakyti, kad yra atkuriama arba palaikoma vertingoms nykstančioms rūšims reikalinga kraštovaizdžio struktūra.
– Kaip tai daroma?
– Pirmiausia iškertama sumedėjusi augmenija – krūmai, medžiai, – ir atnaujinami šienavimo arba ganymo darbai. Pavyzdžiui, Žuvinto biosferos rezervato direkcija įgyvendina projektus, kai žmonės yra skatinami ganyti gyvulius, šienauti ir panašiai. Vakarų Europos šalių pavyzdžiu yra perkami gyvuliai. Tai gali būti avys, gali būti ganomi galvijai. Paskui skatinama keistis tarpusavyje, nes gyvuliai dauginasi. Tas prieaugis yra dovanojamas kitiems žmonėms, rodomi geri pavyzdžiai, kaip reikėtų tvarkytis.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė |
Arba, pavyzdžiui, yra riedulynas Šauklių Salantų regioniniame parke, jis irgi užauga mišku. Ten siekiama atkurti ūkinę veiklą, kurios metu atsidengia rieduliai ir kadagynas. Stengiamasi parodyti, kaip atrodo tundros kraštovaizdis Lietuvoje.
Tiesa, dar viena programa, kurios nepaminėjau anksčiau, yra apleistų pastatų griovimas. Mes Lietuvoje tokių pastatų turime daug, ir kol kas labai mažai padaryta, kad jie būtų likviduoti. Atlikus išsamius tyrimus sprendžiama, kuriuos jų galima verta ir galima nugriauti.
– Kaip skirstomas finansavimas šiems visiems projektams?
– Pirmiausia, aišku, žiūrima į teritorijas, kurioms yra iškilusi grėsmė, ir reikia atkurti, nes kitaip bus prarasta. Kada kalbame apie infrastruktūrą, galvojame apie labiausiai lankomas teritorijas.
Atspindės ir kultūros paveldą
Apie jau vykdomus darbus ir artimiausius planus „15min“ kalbėjosi ir su regioninių parkų vadovais.
Kaip pasakojo Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka, šiame parke rekonstruotas senas statinys ir paverstas Lankytojų centru. Jame pasinaudojant ES parama ketinama įrengti ekspoziciją, kuri atspindėtų viską, kas turima regioniniame parke: ir antrą pagal dydį Lietuvos akmenį Puntuką, ir Rubikių ežerą, kuris užima beveik 1000 hektarų plotą, ir siaurąjį geležinkelį.
„Be to, iš Anykščių yra kilę apie 70 kūrėjų. Todėl stengsimės atspindėti ir turimą kultūros paveldą.
Anykščių regioniniame parke vyksta ir apžvalgos bokšto statybos darbai. Kai jis bus baigtas, lankytojams atvers plati panorama: matysis 4 ežerai, 3 bažnyčių bokštai ir nuostabus kraštovaizdis,“ – pasakojo jis.
Neries regioniniame parke, pasak jo direktorės Audronės Žičkutės, ruošiamasi sutvarkyti du vienas šalia kito esančius Bradeliškių ir Buivydų piliakalnius, dar vadinamus mažąja Kernave. Čia taip pat bus atstatyti slenkantys jų šlaitai, padaryti takeliai, praretinta augmenija. Abu piliakalniai bus labiau pritaikyti lankymui.
Nemuno virsmas Kauno mariomis
Kauno marių regioniniame parke, lankytojų centre, kuris įkurtas 2006-2008 metais naudojantis ES paramos lėšomis, per ateinantį rudenį ketinama įrengti ekspoziciją, atspindinčią tai, ką galima pamatyti Kauno marių regioniniame parke. Pasak parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, pagrindinė būsimos ekspozicijos tema – Nemuno virsmas Kauno mariomis. „Ant vienos sienos įrengsime ekspoziciją, skirtą Nemuno slėniui. Taip pat pristatysime regioniniame parke esančią augaliją, gyvūniją, piliakalnius,“ – pasakojo ji.
Krekenavos regioniniame parke lankytojų centras įkurtas praėjusiais metais. Kol kas jame vyksta įvairūs renginiai, parodos, teikiama informacija turistams apie lankytinas vietas. Pasak šio parko parko direktorės Almos Kavaliauskienės, po metų lankytojų centre turėtų būti įrengta stacionari ekspozicija, kurios pagrindinė tema bus Nevėžio senvagių įvairovė. Parodoje taip pat bus galima susipažinti ir su regioniniame parke esančiais dvarais, kultūros, gamtos paveldu, turizmo galimybėmis,
 |
| 15min.lt nuotr./Pajūrio regioniniame parke, Karklėje šiais metais turėtų prasidėti lankytojų informacijos centro statybos. |
Tvarkys ir pajūrį
ES parama neaplenks ir pajūrio regione esančių regioninių parkų. Anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, lankytojų informacinio centro statybos Karklėje turėtų prasidėti šiais metais. „Tikimės, kad po metų jis bus jau pastatytas, jame teiksime informaciją regioninio parko lankytojams, taip pat bus įrengta ekspozicija, susijusi su jūra. Viena iš idėjų, kad ekspozicijos pradžia atspindėtų tai, ką regioniniame parke galima pamatyti po vandeniu – įvairius akmenis, nerštavietes. O paskui bus galima tarsi kilti iš vandens į paviršių ir susipažinti su tuo, ką galima pamatyti sausumoje,“ – sakė D.Nicius.
Rambyno regioninio parko direktorės Dianos Milašauskienės teigimu, šiame parke bus tvarkomi piliakalniai, nes kai kurie iš jų iki šiol dar nebuvo pritaikyti lankymui: apaugę medžiais, krūmais.
„Atversime kraštovaizdį, kad piliakalniai matytųsi, bus įrengti priėjimo takeliai, aikštelės automobiliams, informaciniai stendai, laipteliai apžvalgai. Kai kurie piliakalnių šlaitai yra šaltiniuoti, juos, iškirtus medžius, reikės sutvirtinti,“ – būsimus darbus nupasakojo parko vadovė.
Pasak jos, bus pradėti tvarkyti Obstainių ir Šereiklaukio piliakalniai. Darbų pradžios laukia Vilkyškių piliakalnis. O Rambyno alkakalniui reikės sutvirtinti šlaitus. Regioniniame parke taip pat planuojama įrengti lankytojų centrą su ekspozicijos sale. Lankytojai galės susipažinti su gamtos, kultūros, taip pat su Mažosios Lietuvos istoriniu paveldu.
 |
