Remiantis valstybių narių ministrų sprendimu, Baltijos jūros vakarinėje dalyje 2019-aisiais bus leista sugauti 9 515 tonų menkių – 70 proc. daugiau nei pernai, nors Europos Komisija ragino didinti kvotas ne daugiau kaip 31 procentu.
Tuo tarpu rytinėje jūros dalyje bus leista sužvejoti 24 112 tonas šių žuvų – 15 proc. mažiau nei šiemet. Tokiai kvotai pritaria ir EK.
Liuksemburge posėdžiaujantys ministrai pareiškė, kad siekia apsaugoti tiek Baltijos jūros žvejų bendruomenes, tiek ilgalaikius žvejybos išteklius, tačiau aktyvistų grupė „Our FIsh“ su tuo nesutinka.
„Artėjo 2020-ųjų galutinis terminas, kurį patys sau nustatėme, siekdami mūsų žuvų išteklių tvarumo“, – pažymėjo Austrijos tausojančios plėtros ir turizmo ministrė Elisabeth Koestinger), kurios šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.
„Šiandien priimtas sprendimas yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant šio tikslo ir tuo pat metu gerbiant mūsų pakrančių bendruomenių socialinį ir ekonominį gyvybingumą“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu „Our Fish“ direktorė Rebecca Hubbard (Rebeka Habard) apkaltino blokui priklausančias šalis ir Europos Komisiją „mechaniškai patvirtinus besitęsiantį garsiųjų ir chroniškai negaluojančių žuvų išteklių besaikį žvejojimą“.
„Nepaisydamos garsenybių, mokslininkų ir visuomenės atkaklių raginimų užbaigti besaikį žvejojimą ES vandenyse, Baltijos regiono valstybės narės dėl trumpalaikių pajamų ir politinių interesų leido nustatyti tokių išteklių kaip vakarinės bei rytinės Baltijos jūros menkės ir vakarinės silkės netvarias ribas“, – pareiškė R. Hubbard.
„Toks nevykęs valdymas tikrai nepadės pasiekti patobulinimų, kuriuos būtina skubiai padaryti norint iki 2020-ųjų atstatyti šias žuvų atsargas ir užtikrinti sveikų žuvų išteklių naudą aplinkai, visuomenei ir ekonomikai“, – tikino aplinkosaugininkė.
Baltijos jūros pagrindiniame baseine bus leista sužvejoti tokį patį kiekį – 91 132 tonas – lašišų, nors Europos Komisija rekomendavo padidinti šią kvotą 15 procentų.
Suomijos įlankos lašišos žūklės kvota buvo sumažinta 3 proc. iki 9 703 tonų, nepaisant EK siūlyto sumažinimo 1 procentu ar mažiau.
Ministrai taip pat nustatė 9 001 tonos kvotą vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybai – tai yra 48 proc. mažiau nei šiemet. Europos Komisija ragino nustatyti 63 proc. mažesnę kvotą.
Be to, ministrai paragino sumažinti centrinėje jūros dalyje žvejojamų silkių kvotas 26 proc. iki 170 360 tonų, o Botnijos įlankos silkių žvejybą sumažinti 7 proc. iki 88 703 tonų.
Vis dėlto Rygos įlankos silkių kvotos bus padidintos 7 proc. iki 31 044 tonų.
Plekšnių kvotos šoktels 43 proc. iki 10 122 tonų, o brėtlingių (šprotų) – išaugs 3 proc. iki 270 772 tonų.
