Užterštoms teritorijoms tvarkyti Marijampolės apskritis iš Europos Sąjungos (ES) fondų 2007-2010 metams gauna 3,45 mln. litų. Tačiau kol kas visos penkios apskrities savivaldybės projektų parengė tik už pusę sumos. Todėl gali būti, kad per 1,5 mln. litų, už kuriuos būtų galima sutvarkyti užterštas teritorijas, gali likti nepanaudoti.
Vanduo – nuodingas
Neigiami šulinių vandens tyrimų rezultatai Tarpučių kaime gyvenančiam Antanui Martinaičiui nėra jokia naujiena. Jau keletą metų jie mažai keičiasi. Nesvarbu, ar šeimininkas, pasitelkęs į pagalbą suaugusius vaikus, išvalo du sodyboje esančius šulinius, ar ne. „Visą šulinių vandenį buvom išsėmę ne kartą, o šulinius – išvalę, bet vanduo vis toks pats“, – teigė sodybos šeimininkas.
Anot A.Martinaičio, kai į šį visai šalia Marijampolės esantį kaimą atsikraustė su šeima, vanduo šuliniuose buvo gana švarus. Tačiau dabar juo net ir praustis neįmanoma – kūną apima niežulys ir bėrimai.
Anot A.Martinaičio, kai į šį visai šalia Marijampolės esantį kaimą atsikraustė su šeima, vanduo šuliniuose buvo gana švarus. Tačiau dabar juo net ir praustis neįmanoma – kūną apima niežulys ir bėrimai.
LŽ kalbinti specialistai teigė, kad nitratais, nitritais ar kitokiais teršalais užterštas vanduo yra nuodingas. Iš vandens nitritai bei nitratai nepasišalina nei jį virinant, nei valant buitiniais vandens filtrais. Atvirkščiai, pavirinus tokį vandenį, užterštumo nitratais ir nitritais kiekis padidėja, nes dalis vandens išgaruoja.
Teršalai – iš buvusio sandėlio
Prieš ketvirtį amžiaus už pusšimčio metrų nuo Martinaičių sodybos buvo tuometinio kolūkio lentpjūvė, šalia jos – medinis sandėlis. Jame krautos lentos. Tačiau apie 1986 metus kolūkis buvo gavęs labai didelį kiekį trąšų, todėl iš sandėlio lentos išneštos, o jis prikrautas salietros. A.Martinaitis prisimena, kad tais laikais tvarkos čia trūkdavę – nuo drėgmės į maišus sufasuota salietra suakmenėdavo, todėl lauke ties sandėliu buvo smulkinama. Palijus ji tirpo ir susigėrė į gruntą.
Tačiau tuomet apie galimą aplinkos užterštumą niekas negalvojo. Teršalai į kaimo gyventojų šulinius pasklido vėliau, kai subiro kolūkis ir sandėlis buvo sulygintas su žeme.
Pagalbos nėra
A.Martinaitis LŽ teigė, kad dėl teršalų, kurie atiteka į jų šulinius, jau ne kartą mindęs Marijampolės savivaldybės, Marijampolės apskrities viršininko administracijos slenksčius, tačiau realios pagalbos iki šiol nesulaukė. Kiek kartų prašyta, kad pagelbėtų į namus įvesti vandentiekį, nes vamzdynai yra vos už šimto metrų esančiame prekybos centre. Tačiau sodybos šeimininkas nesitiki sulaukti pagalbos.
Kalbinti Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnai LŽ tikino, kad savivaldybės lėšomis tiek į A.Martinaičio, tiek ir kitas šio, šalia miesto ribos esančio kaimo sodybas įvesti vandentiekį sudėtinga, nes tai labai brangiai kainuotų. „Tos teritorijos nėra tarp galbūt užterštų teritorijų, kurių sąrašą teikiame Lietuvos geologijos tarnybos tyrimams. Ir apskritai apie tai sužinojome tik šįmet“, – LŽ tvirtino Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Anatolijus Lesnickas.
