Prasidėjus COVID-19 pandemijai, minėtų taisyklių galiojimas buvo sustabdytas, siekiant padėti šalims kovoti su ekonominiu nuosmukiu.
Europos Komisija pradės procesą spalio 19 dieną, o diskusijos gali trukti iki 2022 metų pradžios, teigė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.
Taisyklės draudžia per didelį valstybių narių skolų susidarymą, tačiau šios ribos dažnai viršijamos.
Pavyzdžiui, keturiolikos valstybių narių įsiskolinimas 2020 metų pabaigoje viršijo 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, rodo ES duomenys.
Europos Komisija „nustatys pagrindą diskusijoms“ dėl biudžeto taisyklių reformos ir „dėl pamokų, kurių reikia pasimokyti po COVID pandemijos“, teigė P. Gentiloni spaudos konferencijoje Liuksemburge, besibaigiant ES finansų ministrų susitikimui.
Apribojimų, įskaitant valdžios sektoriaus deficito ribojimą iki 3 proc. BVP, galiojimas buvo sustabdytas, kad vyriausybės galėtų užkirsti kelią ekonomikos žlugimui, kai pandemija pakirto prekybą, investicijas ir verslo veiklą.
Dabar, kai ekonomika grįžta prie augimo, kyla klausimas, ar susitarimas turėtų būti atkurtas.
Šį žingsnį planuota žengti 2023 metų pradžioje.
Visgi didėjant valstybių skolai, o bloko narėms didinant išlaidas, kai kurios šalys reikalauja didesnio lankstumo mažinant deficitą.
Šį argumentą patvirtina didelės viešosios išlaidos, kurios laikomos gyvybiškai svarbiomis kovojant su klimato kaita ateinančiais metais.
Kai kurios valstybės narės siūlo neįtraukti „žaliųjų investicijų“ į deficito skaičiavimus.
ES valstybės narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios, o vadinamosios taupiosios šiaurės šalys, įskaitant didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją, nerimauja, kad joms teks apmokėti išlaidautojų sąskaitas.
„Kitais metais per tam tikrą laikotarpį pateiksime pasiūlymų. Ir, žinoma, turime būti pasirengę 2023 metams“ bei biudžeto taisyklių atnaujinimui, pareiškė P.Gentiloni.
