Minėtas planas yra Europos „žaliojo susitarimo“ – plataus masto ekonomikos, transporto ir energetikos sektorių susitarimo paversti ES pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu kovojant su visuotiniu atšilimu – dalis.
Visgi už įkvepiančios retorikos slypi keletas svarbių problemų, kurias dar reikia išspręsti.
Pagrindinis dalykas yra tai, kaip paskatinti nuo anglių priklausomus ES regionus – Lenkiją, Čekiją ar tam tikras Vokietijos dalis – pasukti atsinaujinančių energijos šaltinių keliu.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasiūlė įsteigti pereinamąjį fondą, skirtą finansuoti būtinus pokyčius, kurio vertė siektų iki 100 mlrd. eurų per metus.
EK vadovė taip pat nori, kad valstybės investuotų į aplinkos apsaugą.
Pasak EK, norint finansuoti perėjimą prie švarios energijos ir sumažinti emisijas, per metus reikia papildomų 260 mlrd. eurų investicijų.
Komisija nori, kad ketvirtadalis ilgalaikio biudžeto lėšų būtų skiriama „žaliojo susitarimo“ pertvarkai.
EK dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, siūloma skirti „pereinamojo laikotarpio fondui“ 7,5 mlrd. eurų iš ES ilgalaikio 2021–2027 metų biudžeto.
Be to, turi būti vykdomos ir kitos ES investicijų programos ir skiriami biudžetai, tokie kaip biudžetai transporto ir žemės ūkio sektoriams. Finansavimas turi būti įgyvendinamas per investavimą iš Europos investicijų banko ir viešojo bei privačiojo sektoriaus įmonių.
Komisija nori, kad ketvirtadalis ilgalaikio biudžeto lėšų būtų skiriama „žaliojo susitarimo“ pertvarkai.
Tuo pat metu ji turi įtikinti skurdesnes bloko valstybes nares visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti numatomus pokyčius.
Neįtikinta Lenkija
Iki šiol Lenkija atsisakė pasirašyti susitarimą, nerimaudama dėl susijusių ekonominių ir socialinių išlaidų.
Be to, bloke vyksta sudėtingos diskusijos dėl branduolinės energijos.
Prancūzija gina atominę energiją, kuri įvardijama kaip palyginti naudingas energijos šaltinis, kai kalbama apie klimato kaitą skatinančių dujų emisijų mažinimą.
Čekija ir Vengrija taip pat gina branduolinės energijos šaltinus.
Visgi kitos valstybės narės, tokios kaip Liuksemburgas ir Austrija, nepritaria branduolinės energijos įvardijimui kaip „ekologiška energija“.
Į Komisijos parengtą dokumentą neįtrauktos pereinamojo laikotarpio fondo lėšos atominių elektrinių statybai finansuoti.
Visgi spaudžiant Prancūzijai ir kai kurioms rytinėms ES šalims, praėjusį mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime branduolinė energija apibūdinta kaip būdas užtikrinti klimato neutralumą, paliekant galimybę platesnėms diskusijoms.
