ES vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už išmokas iš Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos 800 mlrd. eurų fondo, dar turi patvirtinti išmokas šioms dviem valstybėms, verdant ginčams dėl jų demokratinių vertybių.
Su anonimiškumo sąlyga ketvirtadienį kalbėję pareigūnai sakė, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti pritaikytas daug ginčų keliantis sąlygų mechanizmas – labai svarbus ekonomikos gaivinimo fondui, dėl kurio buvo susitarta 2020 metais.
Šis mechanizmas suteikia Briuseliui teisę užsukti finansavimo čiaupą dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, susijusių su ES išlaidomis. Jam griežtai priešinosi Varšuva ir Budapeštas, kovojantys su šia schema teisme.
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova žurnalistams pareiškė, kad šis mechanizmas yra „per daug gerai apgalvotas, kad nebūtų panaudotas“.
Jei gaivinimo planai Varšuvai ir Budapeštui butų patvirtinti, Lenkija galėtų gauti 23 mlrd. eurų ES subsidijų ir 34 mlrd. pigių paskolų, o Vengrija gali tikėtis 7,2 mlrd. eurų subsidijų.
Europos Komisija nenori patvirtinti Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano, kol Varšuvos dešiniųjų vyriausybė ignoruoja Europos teismo sprendimą dėl jos teismų sistemos nepriklausomumo užtikrinimo.
Vengrijos prašoma įsipareigoti vykdyti antikorupcines reformas, taip pat pateikti geresnes teismų nepriklausomumo garantijas verslui.
