Grupė, kurią sudaro Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija, nori, kad skubi pagalba labiausiai nukentėjusioms šalims būtų teikiama kaip vienkartinės paskolos, dėl kurių turi būti sutarta per dvejų metų laikotarpį, sakoma pasiūlyme, paskelbtame Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo biuro.
Be to, skolinami pinigai privalo būti „nukreipti veikloms, labiausiai prisidedančioms prie atsigavimo, pavyzdžiui, tyrimams ir inovacijoms, didesniam sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumui ir perėjimui prie žaliųjų technologijų užtikrinti“, – sakoma pasiūlyti.
Anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė įkurti 500 mlrd. eurų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos pandemijos padarytai žalai atitaisyti.
Faktas, kad Bendrijos ekonomikos galiūnė Vokietija parėmė šį planą, apimantį bendrą skolinimąsi, laikytas istoriniu posūkiu Europos Sąjungoje.
Vis dėlto „taupusis ketvertas“ tebetvirtina, kad negali būti jokio „skolos bendrinimo“, nes jis leistų prasčiau finansinės drausmės besilaikančioms ir silpnesnėms ES ekonomikoms nesąžiningai naudotis pigesniu skolinimusi savo stipresnių šiaurinių kaimynių sąskaita.
Šeštadienį pateiktame pasiūlyme sakoma, kad parama ekonomikai gaivinti turi būti susieta su ją gaunančių šalių „tvirtais įsipareigojimais reformoms ir biudžeto [priemonių] programai“.
Ketvertas taip pat nurodė, kad paramos naudojimą būtina „apsaugoti nuo sukčiavimo“, glaudžiai bendradarbiaujant Europos prokurorams ir kovos su korupcija pareigūnams.
Šalys taip pat atmetė galimybes „reikšmingai padidinti“ ES biudžetą, kaip numatoma E.Macrono ir A.Merkel plane dėl atsikūrimo programos finansavimo.
Jos pabrėžė, kad ES biudžetas veikiau turėtų būti „modernizuotas“ ir kad būtų galima sutaupyti „iš naujo nustatant prioritetus srityse, kurios, tikėtina, mažiau prisidės prie atsikūrimo“.
Tuo metu su COVID-19 protrūkiu susijusios lėšos gali būti paskirtos pirma laiko arba laikinai papildytos, sakoma pasiūlyme.
Vis dėlto, atsižvelgiant į niūrias šių metų ekonomines prognozes, „papildomos lėšos Europos Sąjungai, nepriklausomai, kaip jos bus finansuojamos, dar labiau padidins naštą nacionaliniams biudžetams“, perspėjo „taupusis ketvertas“.
Ateinančią savaitę Europos Komisija turėtų pateikti savo planą, kaip būtų galima skatinti ekonomikos atsigavimą po šios krizės.