Tokį prejudicinį sprendimą ESTT vasario pabaigoje priėmė išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, sprendžiančio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Bene Factum“ ginčą, prašymą.
Bylos duomenimis, „Bene Factum“ 2009–2014 metais Lenkijoje užsakė pagaminti ir komerciniais tikslais importavo į Lietuvą burnos skalavimo skystį ir kosmetinį spiritą. Šie produktai buvo parduodami ir kioskuose, kur juos daugiausiai pirkdavo žmonės, gaminius naudodami kaip alkoholinius gėrimus svaiginimosi tikslais.
VMI nurodė, kad „Bene Factum“ nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias jos importuojamų produktų vartojimui kaip alkoholiui. Be to, gaminių etiketėse įmonė nurodydavo alkoholio koncentracijos procentais, o užsakydama juos gaminti nurodydavo suteikti produktams tam tikrus kvapus, taip skatindama juos vartoti kaip alkoholį.
Remdamasi šia informacija ir Lietuvos teisėje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, VMI nusprendė, kad „Bene Factum“ į Lietuvą įvežti produktai uvo skirti žmonėms vartoti kaip maistas, todėl juose esantis etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizu. Su tuo nesutinkanti „Bene Factum“ kreipėsi į teismus.
ESTT nurodė, kad ES direktyva dėl akcizų už alkoholį numato, kad akcizu negali būti apmokestintas alkoholis, naudojamas ne žmonėms vartoti skirtų produktų gamybai.
„Produktai, pristatomi kaip kosmetikos ar burnos higienos produktai, kuriuose yra etilo alkoholio, (...) būdami žmonėms vartoti neskirti produktai, negali būti neatleisti nuo akcizo, kaip numatyta direktyvoje, motyvuojant tuo, kad kai kurie asmenys juos vartoja kaip alkoholinius gėrimus“, – teigiama ESTT sprendime.
ESTT pažymėjo, kad prekės ženklu „BF Cosmetics“ pažymėtais produktais buvo prekiaujama kaip kosmetika ar burnos skalavimo skysčiu, o asmenys, kurie pirko juos kaip alkoholinius gėrimus, žinojo ar turėjo žinoti, jog perka kosmetikos ar burnos higienos produktus.
Anot teismo, šios ES direktyvos nuostatos nekeičia ir tai, kad „Bene Factum“, žinodama, jog jos platinami produktai vartojami ir kaip alkoholiniai gėrimai, juos užsakė pagaminti ir paženklinti etiketėmis atsižvelgdamas į šią aplinkybę, kad padidėtų jų pardavimas.
„Priemonės, kurių „Bene Factum“ ėmėsi dėl ginčo produktų savybių, neužkirto kelio prekiauti jais kaip kosmetikos ar burnos higienos produktais, neskirtais žmonėms vartoti“, – nurodė ESTT.
ES direktyva numato, kad jei atleidimas nuo akcizo sukelia išsisukinėjimus, vengimus ar piktnaudžiavimą, jis gali būti netaikomas. Tačiau, anot ESTT, iš byloje esančios VMI pozicijos matyti, kad ji nemanė, jog „Bene Factum“ buvo kalta dėl išsisukinėjimo, vengimo ar piktnaudžiavimo, todėl neketino taikyti šios direktyvos nuostatos, jos išaiškinti neprašė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Registrų centro duomenimis, vienintelė „Bene Factum“ akcininkė yra Ilona Blažienė. Bendrovė 2017 metais gavo 465,1 tūkst. eurų pajamų (16,4 proc. mažiau nei 2015-aisiais) ir uždirbo 5,2 tūkst. eurų grynojo pelno (2015 metais – 11,2 tūkst. eurų nuostolių).
