Po Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą paskolas Šveicarijos valiuta paėmė daugiau kaip 0,5 mln. Lenkijos vartotojų, kuriuos sugundė mažesnių palūkanų normų perspektyva, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Tačiau per finansų krizę Šveicarijos franko kursas smarkiai pakilo. 2015 metais Šveicarijos valiuta dar pabrango ir daugeliui tų paskolų gavėjų teko mokėti bankams didesnes sumas.
Tūkstančiai vartotojų kreipėsi į teismus, tikėdamiesi užginčyti savo paskolos sutartis ir visų pirma jų nuostatas, kuriose apibrėžiama, kaip bankai apskaičiuoja grąžintiną sumą.
Kaip pažymėjo ETT savo sprendime, kurio buvo nekantriai laukiama, į Lenkijos būsto paskolų sutartis įtrauktų nesąžiningų nuostatų negalima tiesiog pakeisti bendrosiomis Lenkijos teisės aktų nuostatomis.
Jeigu pašalinus šias nesąžiningas nuostatas pradinės sutartys pasikeistų taip, kad pagal Lenkijos teisės aktus taptų nepriimtinomis, pagal ES teisę nėra draudžiama jas anuliuoti, nurodė Teismas.
Lenkijos bankininkai yra įspėję, jog bankams nepalankus teismo sprendimas Lenkijoje gali išprovokuoti virtinę ieškinių ir sektoriui gali atsieiti milijardus zlotų.
Tačiau grupės, atstovaujančios frankais būstui pasiskolinusiems lenkams, ETT sprendimą pavadino „didžiuliu proveržiu“.
„Teismo sprendimas patvirtina, jog bankai Lenkijoje turi taikyti tokius pat sąžiningumo standartus kaip ir kitose ES šalyse“, – pažymėjo paskolų gavėjams atstovaujanti grupė SBB.
