Mažiausios valandinės darbo sąnaudos užregistruotos Bulgarijoje – 7 eurai ir Rumunijoje – 8,5 euro, o didžiausios Danijoje – 46,9 euro, Liuksemburge – 43 euro, ir Belgijoje – 41,6 euro, rodo Eurostato duomenys.
ES valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo didžiausios daugiausia ne verslo sektoriuje, neįskaitant viešojo administravimo – 30,3 euro, o mažiausios – statybų sektoriuje – 26 eurai.
Euro zonoje atotrūkis buvo didesnis – pramonės atstovai skaičiavo didžiausias darbo sąnaudas – 35,1 euro per valandą, o statybos sektorius – mažiausiais, siekusias 29,3 euro per valandą.
Dvi pagrindinės darbo sąnaudų sudedamosios dalys yra darbo užmokestis ir su darbo užmokesčiu nesusijusios išlaidos, pavyzdžiui, darbdavių socialinės įmokos.
Su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis visoje ES ekonomikoje siekė 24,6 proc., o euro zonoje – 25,1 proc.
Mažiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis fiksuota Lietuvoje – 3,7 proc., Rumunijoje – 4,9 proc., Airijoje – 8,7 procento. Ir atvirkščiai, Švedijoje ji buvo 32 proc., Prancūzijoje – 31,9 proc., o Italijoje – 28,3 procento.
Euro zonoje valandinės darbo sąnaudos didėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Italiją ir Ispaniją, kur sumažėjo atitinkamai 1,6 ir 0,3 procento.
Didžiausias augimas užfiksuotas Lietuvoje – 12,5 proc., Estijoje – 6,5 proc., Kipre ir Slovėnijoje – po 6,2 proc., taip pat Latvijoje – 6,1 procento.
Valstybių narių, nepriklausančių euro zonai, valandinės darbo sąnaudos, išreikštos nacionaline valiuta, 2021 metais didėjo visose šalyse, o didžiausias augimas užfiksuotas Bulgarijoje – 9,1 proc., Lenkijoje – 8,2 proc. ir Vengrijoje – 7,3 procento.
Mažiausias prieaugis fiksuotas Švedijoje ir Kroatijoje – po 3 procentus.
