2017-ųjų pradžioje garsiai pristatyta mokesčių „reforma“ vėliau virto „pertvarka“, o galiausiai ir ji aptrupėjo – priimti sprendimai skurdui mažinti, palengvinta našta verslui bei atlikti kiti pakeitimai
„Mokesčių pertvarką jau pradėjome, tačiau daug keistinų dalykų liko. Kitais metais tikrai grįšime prie darbuotojo ir darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų sujungimo klausimo. Toks pakeitimas leistų peržiūrėti kitus mokestinės sistemos aspektus“, – 15min sakė S.Skvernelis.
Anot jo, Vyriausybėje diskutuojama apie pensijų kaupimo sistemos reformą – ji taip pat susijusi su mokestiniais klausimais.
„Reiks įvertinti, kokiais būdais valstybė rems kaupimą, kokios mokesčių lengvatos turės būti taikomos. Yra ir smulkesnių klausimų, pavyzdžiui, sporto ir kultūros rėmimams privačiomis lėšomis už tai gaunant mokestines lengvatas. Jau dabar gauname nemažai pasiūlymų, yra Vyriausybės programa, kurios nuostatų laikysimės“, – patikina S.Skvernelis.
Jis aiškina, kad jau šiemet pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis, suvienodinti mokesčiai individualiai dirbantiems, su atskiromis išimtimis.
„Ta kryptimi judėsime ir toliau. Tikslas aiškus – kuo paprastesnė, skaidresnė ir teisingesnė mokesčių sistema“, – sako S.Skvernelis.
Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ S.Skvernelis pripažino, kad esminės mokesčių reformos nepavyko padaryti. Taip pat jis patikino, kad nesvarstoma didinti mokesčių – „turime kalbėti apie mokestinės naštos mažinimą ir kai kurių privilegijų naikinimą“.
Tarp premjero įvardytų galimybių: prabangos mokestis, nekilnojamojo turto bazės išplėtimas, kiti mokesčiai, kurie nekaitina ekonomikos ir neskatina vartojimo.
„Reikia sutvarkyti, kad darbo jėga būtų ir konkurencinga, ir mažėtų našta, kurią patiria ir darbdavys, ir darbuotojas“, – sakė premjeras.
S.Jakeliūnas: atneškite į Seimą ir palaikysime
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 15min įvardijo priežastis, kodėl mokesčių pertvarka „esmine“ netapo šiemet – darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai nebuvo sujungti.
„Nors pirmą pusmetį diskusijos vyko ir susitikimuose su Finansų ministerijos atstovais – jie minėdavo, kad vertina ir analizuoja tokias reformos ar pertvarkos galimybes. Tačiau čia yra labai daug techninių detalių. Pakeitus ir sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, kyla klausimų dėl tarifų pasikeitimo, dėl visuotinio darbo užmokesčio perskaičiavimo – jis turėtų padidėti 31 proc. – ir kaip tai būtų užtikrinta“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, nebuvo aišku, kaip reikėtų sukontroliuoti galima piktnaudžiavimą, ypač regionuose. Taip pat – ką reikėtų daryti su sveikatos draudimo įmokomis, kurias taip pat moka ir darbuotojas, ir darbdavys.
„Buvo labai daug klausimų ir po kurio laiko suvokta, kad, matyt, nebus suspėta įvertinti visų techninių detalių ir rasti sutarimo, pritarimo – ir politinio, Seime, ir tarp įvairių ministerijų, nes čia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi dalyvauti, ir Sveikatos apsaugos. Nebuvo ryžtasi toliau tęsti tų diskusijų – jos buvo nukeltos kitiems metams“, – sako S.Jakeliūnas.
Dabar jis patikina, kad su biudžeto priėmimu Seime temperatūra pamatuota ir palaikymo reformoms turėtų atsirasti.
„Dabar ar jos (reformos) kitais metais bus vykdomos, man sunku pasakyti. Premjeras transliuoja pasiryžimą, bet žinote, vienas dalykas pasakyti, kitas padaryti. O jeigu tie siūlymai vienokiu ar kitokiu mastu būtų pateikti Seime, tai suprantama – ir komitetuose būtų svarstomi, ir kol kas atrodo, kad palaikymas vienoks ar kitoks būtų“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis viliasi, kad reformai pritartų netgi atskiri opozicijos atstovai.
„Jie vis ragina reformas daryti. Ar būtų palaikymas iš opozicijos, ar ne, dėl politinių-pragmatinių priežasčių dabar sunku pasakyti. Bet kaltinimai arba priekaištai, kad reforma neįvykdyta, yra naudojami. Jei reforma būtų pasiūlyta dabar, būtų mažiau argumentų sakyti, kad čia niekas nevyksta, niekas nieko nedaro“, – sako S.Jakeliūnas.
Keistųsi tarifai
Visų mokesčių sujungimas lemtų, kad turėtų keistis kone visi mokesčių tarifai – tiek „Sodros“, tiek ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Vienas iš tokios galimos mokesčių reformos galimų padarinių – jei keistųsi tarifai, būtų galvojama, ką reikėtų padaryti pensijų srityje kitais metais. Perkėlus vadinamąją bazinę pensiją į valstybės biudžetą reikštų, kad po apjungimo socialinio draudimo įmoka turėtų mažėti, tačiau atitinkamai didėtų GPM tarifas. Kyla klausimas, ar tuo pačiu tarifu būtų apmokestintos ir kitos gyventojų pajamos – individualios veiklos ir ypač kapitalo pajamos, dividendai ir panašios pajamos“, – dėsto S.Jakeliūnas.
Jis patikina, kad nors TVF bei EK yra išsakiusi rekomendacijų didinti kapitalo apmokestinimą, tačiau tai „sukeltų daug pasipriešinimo“.
Jis mena dar 2013 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei Mokesčių darbo grupės parengtus pasiūlymus.
„Tuomet buvo pasiūlyta, kaip dar labiau supaprastinti ir sumažinti verslo apmokestinimo įvairovę. Dabar šiek tiek yra pajudėta ta kryptimi. Tačiau irgi nelabai ryžtingai. O teoriškai galima būtų svarstyti, kad verslas galėtų veikti trimis formomis – tai yra AB, UAB, ir MB. Nebeliktų visų individualių veiklų pagal pažymas ar kitais būdais“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, tai išspręstų nemažai klausimų, neliktų daug mokestinių režimų.
„Tačiau tam ryžtis taip pat nėra lengva. Kiek teko klausyti ar girdėti, Vyriausybė apie tai aktyviai kol kas nemąsto, bet mano siūlymas būtų galvoti ir kaip šią sritį supaprastinti, išgryninti ir sutvarkyti taip, kad liktų mažiau įvairovės, interpretacijų, mažiau galimų spragų, landų ir nesusipratimų“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis patikina, kad reikėtų spręsti ir viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų klausimą.
„Jei jos vykdo komercinę veiklą, tai jos vėlgi turėtų tapti arba UAB, arba kuria kita iš trijų pasirinktų formų. Dabar ten yra įvairių veiklų mišinys. Kai mes tą bandėme siūlyti 2013 m., iš karto atsirėmėme į didelį tylų pasipriešinimą – nevyko netgi jokių diskusijų nei savivaldybėse, nei nacionaliniu lygiu“, – sako S.Jakeliūnas.
Seimo komiteto pirmininką piktina, kad VšĮ yra steigiamos įvairiais tikslais, tačiau apskaitos ir mokesčių mokėjimo prasme šios organizacijos turi pranašumą.
Svarstys tik rimtus pasiūlymus – gana kompromisų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas patikina, kad kitąmet nebesileis į diskusijas dėl „įvairių techninių parametrų kaitaliojimo“.
„Bent jau mano pozicija kitais metais bus, kad jei nebus esminių siūlymų, techninių parametrų mes nelabai būsime linkę ir svarstyti“, – sako S.Jakeliūnas.
Mat šiemet įvairios diskusijos dėl atskirų mokestinių pertvarkymų pareikalavo itin daug laiko. Pavyzdžiui, verslo liudijimų apyvartos ribą Finansų ministerija siūlė sumažinti nuo 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst., vėliau rastas kompromisas – 30 tūkst. eurų, galiausiai riba liko nepakeista. Panašių atsitraukimų būta ir kitais klausimais.
„Verslo liudijimų atveju, tai nebuvo esminis pertvarkymas – vienoks ar kitoks tų parametrų pakeitimas nesprendžia esminių problemų. Ir dėl to, kad nekiltų neprognozuojamų pokyčių tiems, kurie užsiima ir veikia naudodamiesi šia forma, pasiūlymui buvo nepritarta. Ir pati Vyriausybė, ir Finansų ministerija galiausiai sutiko“, – sako S.Jakeliūnas.
„Tai rodo, kad nevykdant esminių sisteminių pertvarkymų, vyksta nelabai produktyvūs ginčai, diskusijos ir kompromisinis rezultatas būna toks, kad iš esmės niekas ir nepasikeičia“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija: vokeliai taps nepatrauklūs
Finansų ministras Vilius Šapoka daugiau informacijos žadėjo pateikti sausį, o kol kas apie esminius mokestinius pakeitimus užsiminė santūriai.
„Kitais metais ieškosime galimybių mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Šiame kontekste spręsime dėl „Sodros“ įmokų konsolidavimo ir perkėlimo į darbuotojo pusę. Manome, kad, visų pirma, reikia ieškoti būdų, kaip padidinti mokesčių perskirstymą, neįvedant naujų mokesčių, o mažinant šešėlį bei kompleksiškai peržiūrint pačią mokesčių sistemos struktūrą, t.y. perkeliant mokesčių naštą nuo darbo jėgos ant mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių, kaip antai vartojimo, turto mokesčiai“, – sako ministras.
Jis viliasi, kad tokiu būdu būtų panaikintos prielaidos atlyginimų mokėjimui „vokeliuose“.
„Šiais metais didžiausią dėmesį skyrėme toms problemoms, kurias buvo būtina spręsti jau seniau, t.y. skurdo mažinimui, paramai šeimoms, investicijų bei verslumo skatinimui“, – pažymėjo V.Šapoka.
