„Apie 60 tūkst. (vartotojų neturi elektros – BNS), tiesiog dėl didelių duomenų srautų nespėjam atnaujinti tos informacijos, tai realus skaičius turbūt yra dar mažesnis, bus galima tiksliau pasakyti dienos bėgyje“, – trečiadienio rytą BNS teigė ji.
„Manom, kad per šiandien ir rytoj didžioji dalis bus pašalinta, nebent liks vėliau kažkokie labai sudėtingi ir ypatingi atvejai. Šiandien vakare jau turėtumėm turėti kardinaliai kitokį vaizdą“, – pabrėžė R.Juodikienė.
Anot jos, Klaipėdoje ir Alytuje išspręstos jau beveik visos problemos.
„Situacija nesikeičia – geriausia yra Klaipėdoje ir Alytuje, ten jau praktiškai viską išsprendėme, problemos ir sutrikimai pašalinti, liko tik pavieniai atvejai, labai sudėtingi. Prasčiausia situacija yra Vilniaus regione“, – sakė ESO atstovė.
ESO vadovas Renaldas Radvila trečiadienį LRT radijui teigė, jog elektros laidus nuo audrų apsaugoti padėtų jų perkėlimas po žeme, tačiau tam reikia didelių investicijų.
„Jeigu mes skaičiuotumėm bendrais skaičiais, tai mes šiandieną vertinam, kad galėtų kainuoti daugiau negu 6 milijardus (eurų – BNS), bet reikia suprasti, kad skaičiai dar nėra viskas. Dėl to, kad šiai dienai mes taip pat turime turėti ir pakankamus resursus. Čia aš kalbu ne apie ESO, bet apie visą energetikos sektorių ir apie rangovų pajėgumus atlikti tokius darbus“, – sakė R.Radvila.
Anot jo, ESO 10-mečiame plane numatyta, kad 50 proc. tinklo būtų perkelta po žeme.
„Kai kalbame apie kabeliavimą, (...) tai mes šiandieną 35 procentus tinklo jau turime sukabeliuoto ir kiekvienais metais mes apie 2 tūkst. kilometrų tinklo taip pat sukabeliuojam ir tai yra numatyta mūsų dešimtmečiame plane. (...) Kabeliavimo prioritetai yra miškingos vietovės ir klientų skaičius“, – sakė ESO vadovas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pridūrė, kad ministerija darbuotojų trūkumo problemą sprendžia.
„Turime žiūrėti, kokie yra rangovų pajėgumai mūsų rinkoje, tai jeigu pinigų ir bus daugiau, mes vis tiek turime ribotą skaičių energetikų, ribotą skaičių darbuotojų, kurie gali dirbti šitą darbą. (...) Tai mes sprendžiame skirdami stipendijas jaunimui, kad jie dirbtų šitą darbą, eitų į energetikos specialybes, inžinerijos specialybes“, – trečiadienį LRT radijui sakė ji.
„Po šitos stichijos manom, kad ESO dar kartą sės, peržiūrės tas avaringas vietas, peržiūrės ten, kur daugiausia buvo nutrūkimų ir ten bus teikiamas prioritetas kabelinių linijų tiesimui“, – pabrėžė viceministrė.