„Per šį praėjusį laiką sulaukėme daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų prašymų dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo“, – penktadienį LRT radijui teigė ESO viešųjų ryšių projektų vadovas Justinas Petkus.
„Mūsų skaičiavimais, elektros daugiau nei 72 valandas neturėjo daugiau gyventojų. Prašymus pateikti gali daugiau gyventojų“, – teigė jis.
Pasak J.Petkaus, maždaug pusė atlyginti nuostolius paprašiusių gyventojų kreipėsi dėl sugedusio maisto, trečdalis – norėdami gauti kompensacijas už generatoriaus įsigijimo arba nuomos išlaidas, mažiausia dalis – dėl apgyvendinimo.
ESO atstovo teigimu, pusė dėl sugedusio maisto besikreipusių gyventojų nepateikė visų reikalingų dokumentų, pavyzdžiui, sugedusio maisto nuotraukų.
„Bet su tokiais gyventojais susisiekiame ir paprašome patikslinti prašymus. Didžioji dalis tuos dokumentus pateikia“, – teigė J.Petkus.
Anot jo, jei gyventojai negali pateikti sugedusio maisto nuotraukų, nes, pavyzdžiui, jį išmetė nenufotografavę, gali pateikti maisto pirkimo čekius, banko išrašus.
ESO kompensuoja tiesioginius nuostolius šalies gyventojams, kurie dėl audros, siautėjusios liepos 28 ir 29 dienomis, buvo netekę elektros ilgiau negu 72 valandas.
ESO vadovas R.Radvila yra sakęs, kad kompensacijos bus mokamos iš bendrovės pelno.
Anot ESO vadovo, išmokėti kompensacijas bus stengiamasi kuo greičiau, o teistis su vartotojais ESO neketina.
ESO prašo gyventojų, jei yra galimybė, užfiksuoti dėl elektros sutrikimo patirtus nuostolius, tačiau tikina, kad kompensuos ir tiems, kurie neturės visų reikalingų dokumentų ar nuotraukų.
Be to, gyventojai, ilgiau kaip 72 val. neturėję elektros, gali tikėtis kompensacijų, kurias apskaičiuoja VERT.
ESO skaičiuoja, kad jeigu vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kilovatvalandžių per mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 eurų fiksuota kompensacija bei 0,82 euro už kiekvieną vėlavimo valandą dėl nepatiekto elektros energijos kiekio.
Gyventojai dėl kompensacijų gali kreiptis iki rugsėjo 30 dienos.
