Kaip teigia J.Cvilikienė, 2017 m. pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų kainas eurais tebeverčia į kainas litais. Ypač dažnai, tvirtina pašnekovė, tai esame linkę daryti, įsigydami brangiau kainuojančias prekes ar paslaugas.
„Sunku pasakyti, ar per metus situacija labai pasikeitė, bet akivaizdu, kad mes gerokai skiriamės nuo, pavyzdžiui, kaimynų estų. Jų tyrimai rodė, kad įsivedus eurą 2011 m. dar pirmus metus didžioji dauguma konvertuodavo valiutą, o paskui nustojo tai daryti ir šiandien jau sunkiai rastume estą, kuris dar atsimintų savo turėtas kronas“, – sako J.Cvilikienė.
Ji svarsto, kad tokie skirtumai tarp mūsų ir estų rodo, jog esame labiau konservatyvūs. Be to, Lietuvoje euro įvedimas sutapo su ekonomikos augimu, todėl daugeliui žmonių kainų augimas labiau siejasi su euru, o ne su gerėjančia gyvenimo kokybe ir kylančiu darbo užmokesčiu.
„Žinoma, psichologiškai daugeliui žmonių turbūt buvo gana sudėtinga prisitaikyti ir prie augančios ekonomikos, kuri, taip sutapo, vyravo tuos ketverius metus, kai mes matėme, kad auga ir paslaugų kainos, ir produktų kainos, nors infliacija šiais metais gana tokia, sakykime, konservatyvi (tik 2,6 proc.). Tačiau galbūt retas mato ir įvertina, gal sunkiau tai suvokti, kad atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos šiuo laikotarpiu augo gerokai greičiau“, – atkreipia dėmesį J.Cvilikienė.
Jos aiškinimu, paslaugų kainos augo būtent dėl tos priežasties, kad augo darbuotojų atlyginimai, kurie ir sudaro didžiausią dalį paslaugų kainos.
Pašnekovė svarsto, kad toks lyginimas neduoda naudos – nors ir siūloma grąžinti litą, tikėtina, kad tai neįvyks, todėl ir toliau gyvensime su euru, prie kurio galiausiai reikėtų priprasti: „Versti šitų valiutų ir kalbėti apie praeitį turbūt nėra didelės prasmės, nes vis dėlto mes gyvename kitoje realybėje, todėl [būtina] skaičiuoti ir suprasti, kiek mes galime, visiškai nesvarbu, kokia valiuta mes tai darome.“
J.Cvilikienė pabrėžia – Lietuvoje tebevyrauja tendencija, kad dauguma žmonių turi gana prastus asmeninio biudžeto sudarymo bei jo laikymosi įgūdžius, o kai kurie to paprasčiausiai nedaro: „Visi tyrimai rodo, kad planavimo ir biudžetavimo lietuviams labai stinga. Todėl raginčiau pamiršti buvusią valiutą ir visų pirma išmokti gyventi su ta, kurią mes turime, planuoti savo biudžetą. Ypač šventėms pasibaigus, matyt, daugeliui vėl teks susiveržti diržus ir pergalvoti, ką ir kiek sau galima leisti.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
