„2016 metais tai tapo viena iš pagrindinių pranešimų pateikimo priežasčių. Viena vertus, didelis tokių ataskaitų skaičius rodo, kad bankai imasi žingsnių mažinti rizikas. Kita vertus, šie skaičiai rodo, kad finansų sistemoje egzistuoja rizikų, kurias reikia švelninti, ir yra klientų, kurie sudaro rizikingas ar įtartinas operacijas“, – teigiama ataskaitoje.
Tokių iš kredito įstaigų gautų pranešimų skaičius 2016 metais buvo 490, 2017 metais – 722, o 2018 metais – 611, todėl per trejus metus iš viso buvo gauti 1 823 pranešimai.
Ir Finansų priežiūros tarnyba, ir Finansinės žvalgybos padalinys anksčiau patvirtino, kad pinigų plovimo rizika, susijusi su dideliais tarpvalstybiniais sandoriais, pastaraisiais metais labai sumažėjo.
„Rizikos sumažėjimą iliustruoja faktas, kad Finansinės žvalgybos padalinys nagrinėja daug mažiau tokių atvejų, o susijusios sumos yra gerokai mažesnės nei kai kuriais ankstesniais atvejais. Faktas, kad keli svarbūs bankų sektoriaus dalyviai mažina pinigų plovimą riziką, taip pat atsispindi Finansinės žvalgybos padalinio gautų pranešimų skaičiuje“, – pažymima ataskaitoje.
Pasak Finansinės žvalgybos padalinio, pinigų plovimo rizikos lygis ir rizikos mažinimo proceso pradžia bei sparta įvairiuose Estijos bankuose buvo skirtingi, todėl iš pirmiau minėto vertinimo negalima daryti išvadų apie kiekvieną Estijos rinkoje veikiantį banką.
„Įvairūs finansų sistemos dalyviai skirtingu metu suvokė kovos su pinigų plovimu situacijos pokyčius ir poreikį iš naujo įvertinti riziką bei tai, kas yra leistina ir neleistina, todėl skyrėsi ir metas, kada jie suvokė iškilusias rizikas ir pasiūlė paslaugas nerezidentams“, – teigiama ataskaitoje.
