„Estija visada palaikė projektą, pagal kurį Vilnius būtų sujungtas su „Rail Baltica“ per Kauną. Tačiau ir Estija, ir Latvija iki šiol laikėsi nuomonės, kad pagrindinis ir tiesiausias maršrutas turėtų eiti per Kauną, o Vilnius su juo būtų sujungtas atskirai“, – BNS sakė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda.
Anot jo, reikalavimą įtraukti Vilnių į „Rail Baltica“ maršrutą Lietuva iškėlė vos prieš kelis mėnesius, o iškelti Vilniaus prijungimą prie maršruto kaip svarbiausią klausimą yra nekonstruktyvu.
Iškelti Vilniaus prijungimą prie maršruto kaip svarbiausią klausimą yra nekonstruktyvu.
„Jeigu Lietuva nuspręstų atsisakyti ankstesnių susitarimų ir „Rail Baltica“ įstrigtų, trys Baltijos šalys gali prarasti beveik 3 mlrd. eurų investiciją, kurią galbūt paremtų Europos Sąjunga", – pridūrė R.Ruuda.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį BNS pareiškė, kad Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas.
Anot R.Sinkevičiaus, trys valstybės jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų.
R.Sinkevičius neatmetė, jog „Rail Baltica“ problema bus keliama Baltijos šalių premjerų susitikime vasario pradžioje. Tačiau, jo teigimu, Lietuva ir toliau laikysis pozicijos, kad Vilnius turi būti prijungtas prie „Rail Baltica“.
Pavasarį bendra įmonė turėtų teikti Europos Komisijai paraišką dėl projekto finansavimo.
„Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
