Šiems metams prognozuojama 5 proc. neviršijanti infliacija, ateinantiems metams – artima 7 procentams. Tikimasi, kad 2023-aisiais infliacija sumažės iki mažiau nei 3 procentų.
Estijos bankas žymi, jog vartojimo krepšelis brangsta daugiausia dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir padidėjusių energijos sąnaudų perkėlimo į galutines kitų produktų ir paslaugų kainas. Tai turėtų tęstis ir artimiausiais mėnesiais, tačiau antroje ateinančių metų pusėje kainų augimas pradės lėtėti.
Kita vertus, neatmestina, kad spartaus kainų augimo laikotarpis Estijoje gali užtęsti, daugiausia dėl vidinių priežasčių – neišvengiamas darbo užmokesčio didinimas darbo jėgos stygiaus sąlygomis gali išsukti atlyginimų ir kainų augimo spiralę, pažymi Estijos bankas.
Jo vadovas Madisas Mulleris per spaudos konferencijoje pareiškė, jog šalies ekonomika dabar „faktiškai dirba visu pajėgumu“, ekonominis ciklas pasiekė 2007 metų lygį, kai ekonomika buvo perkaitusi.
Centrinio banko viceprezidento Ulo Kaasiko žodžiais, situacija rinkoje ne tik pasiekė ikikrizinį lygį, bet ir jį jau viršijo.
„Pagal kai kuriuos rodiklius jau atrodo, jog sugrįžome į ekonominio bumo pirmojo dešimtmečio viduryje laikus“, – sakė jis.
2020-aisiais Estijos ekonomika susitraukė 2,9 proc., defliacija sudarė 0,8 procento.
