Centrinio banko birželio mėnesio prognozėse numatoma, kad Estijos BVP šiemet sudarys 24,8 mlrd. eurų, o realusis BVP prieaugis sieks 3,5 procento. Dar gruodį buvo tikėtasi, kad BVP šiemet padidės 4,2 procento.
Pagal naująsias prognozes Estijos BVP 2019 metais padidės 3,6 proc. ir sudarys 26,57 mlrd. eurų einamosiomis kainomis, nors dar gruodį buvo tikėtasi kur kas mažesnio – 3,1 proc. – prieaugio.
Centrinis bankas taip pat numato, kad 2020 metais realus BVP prieaugis sudarys 2,5 proc. ir ši prognozė yra 0,2 procentinio punkto mažesnė negu buvo numatyta gruodžio mėnesį.
Pasak centrinio banko, gana natūralu, kad augimo tempas bus lėtesnis, nes yra mažiau nepanaudotų gamybos išteklių, kurie galėtų paskatinti spartesnį augimą. Be to, investicijų statistiniai duomenys rodo, kad nauji gamybos pajėgumai kuriami lėtai.
Iki šiol kompensuoti investicijų trūkumą padėdavo didesnis užimtumas, kurį užtikrino grynoji pastarųjų metų imigracija, laikinas darbingo amžiaus gyventojų padaugėjimas ir didesnis darbo jėgos aktyvumo lygis, tačiau šis teigiamas poveikis pamažu nyksta, pažymėjo centrinis bankas.
Palyginti su gruodžio mėnesį skelbtomis projekcijomis, privataus vartojimo augimo šiais metais prognozė buvo sumažinta 1,1 procentinio punkto iki 4 proc., o valdžios sektoriaus vartojimo augimo prognozė – 0,4 procentinio punkto iki 1,7 procento.
Infliacija šiemet turėtų sudaryti 2,8 proc., 2019 metais – 2,5 proc., o 2020 metais – 1,9 procento.
Nedarbo lygis šiemet, kaip manoma, sieks 6,9 proc., kitąmet – 8 proc., o 2020 metais – 8,2 procento.
Taip pat paspartės užimtumo mažėjimas. Šiemet, centrinio banko skaičiavimais, užimtumas smuks 0,1 proc., o kitąmet – 0,4 procento.
Centrinis bankas taip pat numato, kad vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis šiemet padidės 7 proc. iki 1,302 tūkst. eurų, 2019 metais – 6,4 proc. iki 1,385 tūkst. eurų, o 2020 metais – 5,9 proc. iki 1,468 tūkst. eurų.
Pasak centrinio banko, dėl netikėtų įvykių ekonomikos augimo tempas gali sulėtėti labiau negu prognozuojama. Tai, be kita ko, galėtų lemti prekybos sąlygų pablogėjimas ar prastesnė padėtis užsienio rinkose, kuriose pastaruoju metu stebimas padidėjęs neapibrėžtumas.
Tačiau verslas ir namų ūkiai dabar yra labiau apsaugoti nuo ekonominės padėties pablogėjimo. Net jei ekonomika patirtų kokių nors netikėtų sukrėtimų, įmonės ir namų ūkiai tam bus geriau pasirengę, nes pastaraisiais metais pasirūpino tam tikromis santaupomis, o jų skolų našta sumažėjo.
