E-rezidencija, arba „transnacionalinės vyriausybės suteikiama skaitmeninė tapatybė“, suteikia vartotojams galimybę Europos Sąjungoje įkurti įmonę ir valdyti ją nuotoliniu būdu, taip pat bei skaitmeniniu būdu deklaruoti mokesčius ir pasirašyti dokumentus.
Tačiau vartotojui nesuteikiama pilietybė, mokesčių rezidento statusas, fizinė rezidencija ar galimybę atvykti į Estiją. E-rezidencijos prašymą galima pateikti internetu puslapyje www.howtostayin.eu, ir tai kainuoja 100 eurų.
Iki šiol e-rezidentais tapo kiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių iš 138 šalių, įskaitant maždaug 1200 britų. Teigiama, kad pernykštis Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES paskatino tokių prašymų bumą. Skelbiama, kad prieš „Brexit“ tik trys Jungtinės Karalystės piliečiai per savaitę kreipdavosi dėl e-rezidencijos. Tačiau po to, kai britų premjerė Theresa May aktyvavo 50-ąjį ES sutarties straipsnį dėl išstojimo, tokių prašymų skaičius šoktelėjo 75 procentais.
Jeigu būtų apsispręsta dėl „minkštojo“ „Brexit“ scenarijaus, Britanija galėtų išlikti bendrosios Europos rinkos narė, panašiai kaip ES nepriklausanti Norvegija.
Tačiau iki šiol dominavo „kietojo“ „Brexit“ galimybė – kad Britanija paliks Europos bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Toks scenarijus būtų košmariškas Jungtinės Karalystės verslui, nes nebebūtų galima naudotis laisvu prekių ir paslaugų judėjimu.
„JK gal ir nusprendė išstoti iš ES, tačiau šalies verslininkai vis dar gali pasirinkti likti ES verslo aplinkoje“ per e-rezidenciją, agentūrai AFP sakė šios programos direktorius Kasparas Korjusas.
Šios programos atstovas Arnaud Castaignet aiškino, kad britų versinininkui tapus Estijos e-rezidentu ir įkūrus bendrovę, gaminančią prekes Estijoje, jo kompanija „turėtų tokią pačią prieigą prie ES rinkos kaip ir bet kuri ES bendrovė“.
Kol kas dauguma įmonių, įsteigtų pagal e-rezidencijos programą, teikia konsultacines paslaugas, programavimo, tinklalapių kūrimo ar verslo paramos paslaugas.
