„Statistiniai duomenys rodo, kad tokio staigaus kritimo nebuvo nuo 2008-ųjų. Visa tai atsispindės realiame gyvenime. Įmonių turtas sunyks, o bankai pradės skolinti reikalaudami papildomo užstato. Įmonės nebegalės finansuotis platindamos obligacijas rinkoje“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė Martinas Helmė, komentuodamas koronaviruso epidemijos ir naftos kainų karo ekonominius padarinius.
„Ekonominė krizė jau atėjo, o dabar kyla klausimas, kaip sumažinti jos padarinius bei rasti būdų blogiausiam išvengti. Tačiau planuoti, prognozuoti beveik neįmanoma dėl nenuspėjamai besikeičiančios situacijos“, – teigė Estijos finansų ministerijos vadovas.
„Matome, kad viskas įvyko per pastaruosius du mėnesius, o Europos kontekste – per dvi savaites. Pirma išvada yra ta, kad mes niekada neturėjome tokio prasto įžvalgumo kaip dabar ekonomikoje. Neįmanoma numatyti, kas nutiks per artimiausias dvi savaites ar artimiausius du mėnesius“, – sakė M.Helmė.
Jo manymu, Vakarų šalys dabar yra daug sunkesnėje padėtyje nei per 2008-ųjų krizę.
„Tiek pasaulio, tiek Europos ekonomikos turi didesnę skolų naštą nei prieš dešimtmetį. Nedarbas – didesnis. Įmonių konkurencingumas yra prastesnis nei prieš 2008 metų krizę. Teigta, kad bus sklandus nuosmukis, bet burbulas veikiausiai sprogs apkurtindamas“, – sakė Estijos finansų ministras.
Kita vertus, anot M.Helmės, Estijos vyriausybė neturėtų reaguoti į krizę mažindama biudžeto išlaidas, nes tai sukeltų dar didesnį nuosmukį.