Paslaugų eksporto vertė siekė 2,8 mlrd. eurų, o paslaugų importo – 2,2 mlrd. eurų. Užsienio prekybos paslaugomis perteklius sudarė 557 mln. eurų.
Antrąjį ketvirtį paslaugų eksporto prieaugis buvo gerokai didesnis ir siekė 8 proc., o importas tuo laikotarpiu paaugo 2 procentais.
Estijos statistikos tarnybos analitikė Jane Leppmets (Janė Lepmec) sakė, kad trečiąjį ketvirtį prie paslaugų eksporto ir importo augimo daugiausia prisidėjo prekyba telekomunikacijų, kompiuterinėmis ir informacinėmis paslaugomis.
„Tai viena pagrindinių Estijos paslaugų eksporto ir importo kategorijų. Šioje kategorijoje trečiąjį ketvirtį vėl dominavo kompiuterinio programavimo ir konsultavimo paslaugų eksportas ir importas“, – pridūrė ji.
Trečiąjį ketvirtį daugiausiai eksportuota kitų verslo paslaugų (759 mln. eurų), telekomunikacijų, kompiuterinių bei informacinių paslaugų (673 mln. eurų) ir transporto paslaugų (578 mln. eurų), o daugiausiai importuota – kitų verslo paslaugų (631 mln. eurų), transporto paslaugų (574 mln. eurų) ir telekomunikacijų, kompiuterinių bei informacinių paslaugų (452 mln. eurų).
Pagrindinės paslaugų eksporto rinkos – Suomija, JAV ir Švedija, o importo – Suomija, Lietuva ir Vokietija.
Eksportas labiausiai išaugo į JAV, Liuksemburgą ir Airiją, importas – iš Airijos, JAV ir Lietuvos.
