Prekybos deficitas sudarė 307 mln. eurų ir buvo 24 mln. eurų didesnis negu tuo pat mėnesiu pernai.
Pasak statistikos tarnybos analitikės Jane Leppmets (Janės Lepmec), praėjusiais metais kainos sparčiai augo, o tai gerokai padidino prekybos vertę ir sukūrė didesnę palyginamąją bazę. Šiems metams, anot jos, yra būdingas prekybos mažėjimas, kuris tęsėsi ir spalį, o eksporto kainos per metus sumažėjo 2,4 procento.
„Pastaraisiais mėnesiais eksportas išliko panašaus lygio ir rugpjūtį, rugsėjį bei spalį sudarė po 1,5 mlrd. eurų“, – pridūrė ekspertė.
Pagrindinės eksporto prekės spalį buvo elektros įrengimai (15 proc. viso eksporto), žemės ūkio bei maisto produktai (12 proc.) ir transporto įranga (11 proc.), o importo – transporto įranga ir elektros įrengimai (po 13 proc. viso importo), taip pat žemės ūkio ir maisto produktai (12 proc.).
Estijos kilmės prekių eksportas spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 23 proc., o jo dalis palyginamuoju laikotarpiu smuko 1 procentiniu punktu ir sudarė 64 proc. viso Estijos eksporto.
Svarbiausios Estijos eksporto rinkos spalį buvo Suomija (16 proc. viso eksporto), Latvija (11 proc.), Švedija ir Lietuva (po 9 proc.).
Daugiausia importuota iš Suomijos (16 proc. viso importo), Vokietijos (12 proc.), Lietuvos ir Latvijos (po 11 proc.).
