„Anksčiau ar vėliau tokia nusikalstama veikla išaiškėja. Mes turime galimybių tai išsiaiškinti, todėl ateiti į Estiją su tokiais kėslais neverta“, – spaudos konferencijoje sakė Juri Ratas.
Kalba tik apie "Danske Bank"
Jis išreiškė padėką šalies finansų rinkos priežiūros institucijai, kriminalinei policijai ir prokuratūrai, „siekiančioms įvesti tvarką šalies finansų sistemoje“.
„Finansų inspekcijos sprendimas yra susijęs su Estijos finansų sektoriaus saugumo užtikrinimu. „Danske Bank“ klientai jokiu būdu neturi nerimauti dėl savo indėlių ir paskolų. Šio banko filialas bus uždaromas pamažu, kad būtų apsaugoti jo klientų interesai ir teisės“, – sakė premjeras.
„Svarbu, kad verslo Estijoje aplinka išliktų skaidri ir sąžininga“, – pridūrė J. Ratas.
Estijos finansų inspekcija antradienį pareikalavo per aštuonis mėnesius nutraukti „Danske Bank“ veiklą Estijoje. Per šį laiką turi būti grąžinti visi filialo klientų indėliai, tačiau bankas negali reikalauti, kad klientai pirma laiko grąžintų paskolas – jų sutartis turi perimti kita kredito įstaiga arba su šiais klientais turi būti susitarta kitaip.
Netrukus „Danske Bank“ oficialiai pranešė, jog nusprendė atsisakyti viso bankininkystės verslo Baltijos valstybėse ir Rusijoje, tačiau jo paslaugų centras Vilniuje ir toliau veiks.
Švedijos televizija SVT paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Tikrins ir "Swedbank" pinigų srautus
Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.
Estijos finansų inspekcija pranešė, jog tikrins informaciją apie galimą pinigų plovimą per „Swedbank“, tačiau kol kas jos nekomentuos.
Banko klientas nerezidentas savaime nereiškia, kad jis blogas, o jo pinigai savaime nereiškia, kad jie priklauso nusikaltėliams, pareiškė „Swedbank“ banko Estijoje vadovas. Pasak Roberto Kitto, žiniasklaida iš tiesų paskelbė skaičių, susijusių su įtartinomis operacijomis.
„Visų pirma norėčiau pasakyti, kad šie skaičiai mums nėra žinomi. Mes juos sužinojome iš spaudos. Todėl sunku ką nors pakomentuoti“, – Estijos televizijai ERR pareiškė jis.
Pasak „Swedbank“ Estijoje vadovo, kaskart gaudamas ženklą apie įtartiną operaciją, bankas visada nedelsdamas imasi atitinkamų veiksmų, ir tai darys ateityje.
„Mes reagavome ir pranešėme institucijoms. Taip pat neatmetame galimybės atsisakyti tam tikrų klientų“, – pareiškė jis.
„Swedbank“ yra mažmeninis bankas, aptarnaujantis labai daug įvairių mažmeninių klientų. Visose savo namų rinkose daugiausia aptarnaujame [vietos] privačius ir verslo klientus ir mūsų verslo modelis niekada nebuvo pagrįstas klientų ne rezidentų aptarnavimu. Tačiau, be jokios abejonės, turime ir kažkiek klientų ne rezidentų“, – pareiškė R. Kittas.
Anot jo, bet kokio pobūdžio įtartiną ženklą būtina tikrinti.
