Prezidentės manymu, šis įstatymas prieštarauja konstitucijai, pranešė Estijos prezidentūra.
K.Kaljulaid vertinimu, šis įstatymas neproporcingai paveiktų pagrindines žmonių teises, be to, daugeliu nuostatų jis prieštarauja tiek Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir socialinės valstybės principams, tiek ir pagrįstiems visuomenės lūkesčiams.
Pasak prezidentės, vienas pagrindinių demokratinės valstybės principų yra tas, kad įstatymų leidėjas turi teisę įgyvendinti savo politiką.
Šios reformos tikslas – pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose iš privalomojo paversti savanoriškuoju.
„Socialinėje srityje sprendimų priėmimo erdvė yra ypač plati, todėl mano nuomonė apie pasirinktų politinių metodų esmę nėra išskirtinai svarbi. Mano nagrinėjimų tikslas buvo šio įstatymo atitikimas Konstitucijai ir galimi nukrypimai nuo jos“, – pabrėžė prezidentė.
Vyriausybė antros pakopos pensijų reformos įstatymą patvirtino praėjusios savaitės pradžioje ir jo priėmimą parlamente susisiejo su pasitikėjimo ja išreiškimu. Įstatymas per galutinį svarstymą parlamente praėjusį penktadienį buvo priimtas nedidele balsų persvara.
Šios reformos tikslas – pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose iš privalomojo paversti savanoriškuoju.
Vyriausybė siekia šią reformą pradėti nuo 2021-ųjų, kad dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje taptų savanoriškas visiems, o kiekvienas sulaukęs pensinio amžiaus galėtų spręsti, kaip pasielgti su sukauptomis lėšomis.
Jei parlamentas šį įstatymą vėl priims, o prezidentė jį vėl vetuos, ginčą spręs aukščiausioji šalies teismo institucija – Valstybės Teismas.
