Neįprastas ES aukščiausiojo teismo sprendimas buvo priimtas, kai Vokietijos sprendimas metė precedento neturintį iššūkį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), pavadindamas pastarojo teismo ankstesnį nutarimą patvirtinti kiekybinio švelninimo schemą „nesuprantamu“ ir paskelbdamas, kad jis nėra teisiškai įpareigojantis, taip įžiebdamas ginčus tarp ES institucijų ir galingiausios ES valstybės narės.
„Siekdamas užtikrinti, kad ES teisė būtų taikoma vienodai, tik ESTT <...> turi jurisdikciją nuspręsti, ar ES institucijos aktas neprieštarauja ES teisei“, – teigiama ESTT pranešime.
„Valstybių narių teismų nuomonių skirtumai dėl tokių aktų galiojimo iš tikrųjų galėtų sukelti pavojų ES teisinės tvarkos vienybei ir pakenkti teisinio saugumo principui“, – priduriama pareiškime.
Vokietijos Konstitucinis Teismas antradienio nutartyje suabejojo, ar ECB obligacijų pirkimo programa atitinka „proporcingumo“ jos pagrindiniam tikslui – kainų stabilumui – reikalavimus ir paskelbė, kad ji nėra teisiškai įpareigojanti.
ES stebėtojai baiminosi, kad sprendimas gali būti postūmis tokioms tautoms kaip Vengrija ir Lenkija, kurių politinės ir teisminės sistemos reformos jau sukėlė įtarimų dėl demokratinių vertybių nepaisymo.
Vokietijos teisėjai, atsiriboję nuo ES teismo, skyrė tris mėnesius ECB pagrįsti savo politiką, o bankas teigė bandysiantis rasti diplomatinį sprendimą.
Nepateikdami išsamesnio paaiškinimo, Karlsrūhėje įsikūrusio Vokietijos teismo teisėjai pareiškė uždrausiantys šalies centriniam bankui „Bundesbank“ dalyvauti paskatų programoje.
ECB didžiulė obligacijų pirkimo programa vertinama už tai, kad padėjo išbristi iš euro zonos skolų krizės.
Vokietijos teisėjai pareikalavo išsamesnės informacijos apie 2,2 trln. eurų vertės vyriausybių obligacijų pirkimo programos, įgyvendinamos nuo 2015 metų, privalumus ir trūkumus.
Tačiau kai kurie analitikai nerimauja, kad Vokietijoje šis Konstitucinio Teismo sprendimas bus panaudotas siekiant diskredituoti kitą ECB obligacijų pirkimo programą, skirtą apsaugoti Italiją, Ispaniją ir kita šalis nuo ekonominių koronaviruso krizės padarinių.
Per vyriausybių obligacijų supirkimą, kiekybinio švelninimo schema yra skirta nukreipti privačių investuotojų pinigus į rizikingesnes investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir savo ruožtu didinti infliaciją, kad pastaroji priartėtų prie ECB nustatyto tikslo – šiek tiek mažiau nei 2 procentai.
