Etiopijos vyriausybei, siekiančiai paversti šalį žemyno pirmaujančiu gamybos centru, pavyko įtikinti investuotojus darbuotojų noru sunkiai dirbti už mažiau nei pusę Bangladeše siuvėjams mokamo darbo užmokesčio, parodė Niujorko universiteto Sterno verslo ir žmogaus teisių centro ataskaita.
Ataskaitoje, pavadintoje „Pagaminta Etiopijoje: drabužių pramonės naujosios ribos iššūkiai“, sakoma, kad, palyginimui, Bangladešo, garsėjančio menkais atlyginimai, darbininkai gauna 95 JAV dolerius.
Jų kolegos iš Kenijos uždirba 207 JAV dolerius per mėnesį, o Kinijoje drabužių siuvėjai gauna 326 JAV dolerius.
„Vietoj nuolaidžios, pigios darbo jėgos Etiopijoje, tiekėjai iš užsienio čia rado nepatenkintus darbo užmokesčiu ir gyvenimo sąlygomis darbuotojus, kurie yra vis labiau pasiryžę protestuoti stabdydami darbą ar net išeidami iš jo“, – kalbėjo Centro direktoriaus pavaduotojas Paulas Barrettas.
„Trokšdama sukurti prekės ženklą „Pagaminta Etiopijoje“, vyriausybė, pasauliniai prekių ženklai ir užsienio gamintojai nenumatė, kad bazinis darbo užmokestis yra tiesiog per mažas, kad darbuotojai galėtų išgyventi.“
Etiopijoje nėra nustatytas minimalus darbo užmokestis privačiame sektoriuje.
Ataskaita parodė, kad darbuotojai, daugelis iš kurių yra jaunos moterys, gauna menką užmokestį už darbą ir patiria kultūrinių konfliktų su vadovais, atvykusiais iš Pietų ir Rytų Azijos.
Tyrimas vyko pramoniniame parke „Hawassa“ – pirmaujančiame Etiopijos gamybos cente ir viename iš penkių centrų, kuriuos vyriausybė atidarė nuo 2014 metų.
„Greičiausiai nerealu“
„Hawassa“ parke dirba apie 25 tūkstančiai žmonių, kuria siuva visame pasaulyje populiarių prekių ženklų drabužius. Vyriausybė tikisi, kad šis skaičius didės iki 60 tūkstančių.
Parke savo gamyklas yra atidarę tiekėjai iš Kinijos, Indijos ir Šri Lankos.
Etiopija yra antra pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis, o maždaug 105 milijonai jos gyventojų vis dar daugiausia verčiasi žemės ūkiu ir kovoja su sausromis bei skurdu.
Vyriausybė tikisi, kad drabužių eksportas nuo dabar siekiančių 145 mln. JAV dolerių išaugs iki maždaug 30 mlrd. JAV dolerių per metus, nors ataskaitoje šis skaičius įvardytas kaip „greičiausiai nerealiu“, taip pat ir dėl to, kad mažas darbo užmokestis lemia menką produktyvumą, pasikartojančius streikus ir didelę darbuotojų kaitą.
Ataskaita rodo, kad visi gamyklių darbuotojai pasikeičia vidutiniškai per 12 mėnesių laikotarpį.
Sterno centras paragino Etiopijos vyriausybę nustatyti minimalų darbo užmokestį ir parengti ilgalaikį ekonominį planą, skirtą drabužių pramonei stiprinti.
