Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eurą išgelbėti gali tik antras euras silpnesnės ekonomikos šalims?

Skolų krizė Graikijoje, po kurios šalies ekonomika atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir be didelių atsigavimo vilčių, buvo laikinai suvaldyta sutarus dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo Atėnams sąlygų. Tačiau pats 16 metų gyvuojantis euro zonos projektas turi didžiules spragas, išryškina Europos šalių ekonomikos nelygumus ir negali toliau gyvuoti be jam būtinų reformų, rašo foreignpolicy.com.
Eurai
Eurai / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Euras yra silpna valiuta (lyginant su verte, kurią turėjo Vokietijos markė), leidžianti Berlynui pigiai eksportuoti į kitas šalis ir turėti prekybos ir einamosios sąskaitos perviršį. Ekonomiškai silpnas Europos periferijos šalis vieninga valiuta suluošino ir jos su Vokietija gali konkuruoti tik pasitelkdamos skausmingą vidinę devalvaciją.

Nemažai ekonomistų mano, kad jeigu euro zonos šalys ne tik atsisakytų nepriklausomos fiskalinės politikos, bet ir pritartų pilnai federacinei integracijai bei efektyviai vidinei pinigų subalansavimo politikai, panašiai į JAV, Europa būtų išsaugota ir galėtų klestėti. Galbūt vieną dieną taip ir nutiks, bet dabar šia linkme niekas rimtai nedirba.

Šalims, kurios negali klestėti su dabartiniu euru, geriausia būtų įsivesti „B lygos eurą“. 

Šalims, kurios negali klestėti su dabartiniu euru, geriausia būtų įsivesti „B lygos eurą“.

Tokia idėja nėra visiškai nauja, tačiau panašu, kad pagaliau jai atėjo metas. „Jaunesnysis“ euras galėtų ne tik padėti Graikijai, bet ir padėtų stabilizuoti Europos šalių prekybos disbalansą.

Europos centrinis bankas (ECB) galėtų išleisti antrąją valiutą, kuri būtų pririšta prie euro ir galiotų toms šalims, kurios nėra pajėgios laikytis dabartinių fiskalinių reikalavimų. Euro ir naujosios valiutos kursas turėtų būti stabilus ir visomis išgalėmis palaikomas ECB tam, kad euro pakaitalą įsivedusių šalių ekonomika po truputį vėl taptų konkurencinga.

Pradžioje naujoji valiuta turėtų apie 60 – 70 proc. dabartinio euro vertės, kuri palaipsniui būtų didinama mažėjant atotrūkiui ir darbams bei gamybai grįžtant į šiuo metu krizės kamuojamas šalis.

Šių šalių skolos būtų perskaičiuotos naująja valiuta, kuri leistų joms laikinai sumažinti skolų naštą. Tuo pačiu metu kreditoriai ragintų prisidėti prie periferijos šalių ekonomikos augimo.

Taip, Vokietija laikinai nukentėtų dėl eksporto pabrangimo ir Graikijos skolos vertės sumažinimo. Tačiau pačios Vokietijos įmonės galėtų pasinaudoti galimybėmis investuoti ES pakraščiuose ir iš to išlošti. Pagaliau ilguoju laikotarpiu Berlynas turėtų džiaugtis sukūręs teisingesnę ir atsakingesnę sąjungą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų