Nors euras turėjo sukurti efektyvesnę ekonomiką panaikindamas su skirtingomis valiutomis susijusius kaštus, tačiau jį įvedant buvo nepaisyta to, kad euro zonos šalys turi labai skirtingą ekonominio išsivystymo lygį.
Produktyvumo, skolos ir prekybos deficito lygio skirtumai euro zonoje yra akivaizdūs. Euras Vokietijai suteikė struktūrinį konkurencinį pranašumą, nes importuojančiose valstybėse vokiškos prekės tapo pigesnės negu vietoje pagamintos.
Euras Vokietijai suteikė struktūrinį konkurencinį pranašumą, nes importuojančiose valstybėse vokiškos prekės tapo pigesnėmis negu vietoje pagamintos.
Pagal produkcijos gamybos kaštus ir produktyvumą Vokietija aplenkė kitas euro zonos šalis.
Be to, euras neigiamą prekybos balansą turinčioms valstybėms buvo žalingas ir dar dėl vienos priežasties.
Ši valiuta leidžia daug skolų turinčioms šalims ir toliau skolintis dideliais kiekiais už tai mokant žemas palūkanas.
Tai reiškia, kad euras padeda nuslėpti šių valstybių ekonomikų silpnumą, o neturėdamos nacionalinės valiutos jos negali pastarosios devalvuoti. Valiutos devalvacija atkurti įprastinius paklausos ir pasiūlos bei kredito ir skolos balansus tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių.
Jeigu vietoje euro Graikija šiandien turėtų drachmą, jos vertė Vokietijos markės atžvilgiu smarkiai nukristų ir tokiu būdu vokiškos prekės graikams pabrangtų ir jų būtų pradėta pirkti mažiau.
