Tai, kad euro ir dolerio vertės susilygins buvo prognozuojama jau kuris laikas. Antradienį tai tapo realybe – apie vidurdienį Lietuvos laiku jų vertės trumpam buvo vienodos. Tiesa, netrukus euras vėl šiek tiek pasistiebė.
15min paklausė verslo atstovų ir ekspertų, kokias pasekmes gali atnešti euro susilpnėjimas.
Galvos skausmą dėl infliacijos pakeitė nerimas dėl recesijos
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pagrindines euro vertės kritimo priežastis siejo su centrinių bankų retorika. Anot ekonomistės, silpnėja euro zonos ekonomika ir atsiranda vis daugiau užuominų apie tolesnę vangią ekonomikos dinamiką. Taigi, pagrindinėse euro zonos šalyse blėsta lūkesčiai, kad Europos Centrinio banko tonas ir toliau bus aštrus.
„Galvos skausmą, kurį centriniai bankai dalį šių metų jautė dėl ekonomikos kaitimo, itin aukštos infliacijos ir poreikio kaitimą gniaužti aukštesnėmis palūkanų normomis, keičia nerimas dėl galimos gerokai vangesnės ekonominės dinamikos, o gal net pradžioje techninės recesijos galimybės“, – situaciją vertino I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, lėtėjant ekonomikai, poreikis vėsinti infliaciją palūkanų normų didinimu blėsta, nes infliaciją jau ir šiaip gniaužia vangesnė paklausa ir mažesnis namų ūkių vartojimas.
„Tokia perspektyva, natūralu, neskatins ECB griežtinti pinigų politikos aplinkos. Pasikeitė ir finansų rinkų lūkesčiai dėl ECB palūkanų normų didinimo. Nebe taip agresyviai tikimasi, kad jos keisis. Tai rinkos įsiskaičiuoja“, – sakė ekonomistė.
