Pirmąkart per pastaruosius du dešimtmečius euras žemiau vieno dolerio ribos buvo nusiritęs praėjusį mėnesį.
Visi pagrindiniai Vakarų Europos akcijų biržų indeksai – Londono, Frankfurto prie Maino, Paryžiaus, Romos, Madrido – rugpjūčio 22-ąją nusidažė raudonai, smuktelėjo ir didžiausių regiono bendrovių sudėtinis indeksas „Stoxx Europe 600“.
Kaip rašo britų verslo leidinys „Financial Times“, investuotojai ir ekonomistai nerimauja, kad dėl kylančių energijos kainų Europos smuks verslo aktyvumas.
Praėjusią savaitę Vokietijoje paskelbti apklausų rezultatai atskleidė, kad didžiausios Europos ekonomikos investuotojų susirūpinimas dėl jos būklės – rimčiausias nuo euro zonos skolų krizės laikų prieš dešimtmetį.
„Vyriausybės didina subsidijas namų ūkiams išaugusioms energijos kainoms kompensuoti, o verslui teks pamažu pradėti mažinti veiklos apimtis“, – leidiniui sakė „Nomura“ analitikas Jordanas Rochesteris.
Vartotojų kainos euro zonoje auga rekordiškai sparčiai, o tai didina spaudimą Europos Centriniam Bankui dėl bazinių palūkanų didinimo spartos. Kita vertus, tai skatina daryti ir JAV Federalinės rezervų sistemos politikos formuotojų pastarojo meto pareiškimai, kuriais jie pasisakė už tolesnį agresyvų palūkanų didinimą infliacijai pažaboti.
Tarptautinės finansų informacijos tiekėjos „Refinitiv“ duomenimis, rinka tikisi, kad iki 2022-ųjų pabaigos bazinės palūkanos euro zonoje bus padidintos dar 1,3 procentinio punkto.
„Nėra pagrindo manyti, kad ECB sulėtins pinigų politikos griežtinimą, nes infliacija ir toliau išlieka aukšta. Euro zonos centrinė finansų institucija yra pasirengusi rugsėjį kilstelėti palūkanų normas 50 bazinių punktų ar net daugiau“, – agentūrai „Dow Jones“ sakė „Natixis Investment Managers“ pasaulinių rinkų strategijos vadovas Mabroukas Chetouane'as.
Praėjusį mėnesį ECB, pirmąkart per 11 metų, padidino visas tris pagrindines palūkanų normas – puse procentinio punkto – labiau negu tikėjosi rinka.
