„Sveikas protas ima viršų“
Augant tarptautiniam susirūpinimui dėl Atėnų skolų krizės, sekmadienį keli tūkstančiai žmonių susirinko į demonstraciją Briuselyje, kviesdami parodyti solidarumą su finansinėje aklavietėje atsidūrusia šalimi.
Panaši akcija vyko ir Amsterdame, kur palaikyti Graikijos susirinko keli šimtai žmonių.
Pačiuose Atėnuose daugiau nei 7 tūkst. žmonių antrą kartą per savaitę išėjo į gatves protestuoti prieš griežto taupymo politiką. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Kitokia Europa su Cipru“ ir „Negalite šantažuoti žmonių, valstybė neparduodama“.
Tuo tarpu didžiausio Graikijos banko vadovė pareiškė tikinti, kad „sveikas protas paims viršų“ ir abi pusės pasieks susitarimą.
„Manau, būtų tikra beprotystė nesutariant dėl dviejų ar trijų milijardų eurų leistis į tokius nežinomus vandenis ir taip rizikuoti tiek euro zonai, tiek Graikijai“, – sakė Graikijos nacionalinio banko vadovė Luka Kaceli BBC radijui.
Tarptautinis valiutos fondas buvo pakviestas prisidėti prie pagalbos Graikijai 2009-ųjų pabaigoje, kai skolų naštos slegiama šalis nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose.
ES dalyvavimas didžiulėje gelbėjimo programoje, pagal kurią šaliai buvo suplanuota skirti 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones ir reformas, turi baigtis šio mėnesio pabaigoje, o TVF pagalba buvo numatyta iki 2016 metų kovo.
Derybos tarp Graikijos ultrakairiosios vyriausybės ir jos tarptautinių skolintojų pateko į aklavietę nerandant kompromiso dėl reformų, kurių reikalaujama manais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Imta kalbėti ir apie galimybę pratęsti Europos pagalbą.
Graikijos vyriausybė į finansinės pagalbos pratęsimą žiūri kaip į galimybę išjudinti šalies ekonomiką ir griežtai atsisako imtis naujų taupymo priemonių.
Graikijos valstybės reikalų ministras ir artimas A.Cipro sąjungininkas Alekas Flamburaris šeštadienį sakė, kad Atėnai pateiks peržiūrėtus pasiūlymus, kurie „pašalina spragą“, tačiau prognozavo, kad Graikijos kreditoriai visgi nebus jais patenkinti.
Vyriausybė taip pat nori, kad būtų sumažinta Graikiją slegianti milžiniška skola, kuri kovą sudarė 312,7 mlrd. eurų arba 174,7 proc. šalies BVP.
Tarptautiniai skolintojai atmetė virtinę Atėnų pasiūlymų, teigdami, kad šalis turi įgyvendinti tas reformų ir taupymo priemones, kurių iš jos reikalaujama.
Graikijos valstybės reikalų ministras ir artimas A.Cipro sąjungininkas Alekas Flamburaris šeštadienį sakė, kad Atėnai pateiks peržiūrėtus pasiūlymus, kurie „pašalina spragą“, tačiau prognozavo, kad Graikijos kreditoriai visgi nebus jais patenkinti, pranešė šalies žiniasklaida.
Prancūzija pagyrė
Prancūzijos finansų ministras pirmadienį pagyrė kokybiškai atliktą Graikijos darbą, Atėnams pateikus naujausius pasiūlymus dėl šalies skolų krizės, likus kelioms valandoms iki neeilinio Europos lyderių susitikimo, kur bus svarstomas šis klausimas.
„Matau darbą, kuris buvo atliktas. Tai kokybiškas darbas“, – ministras Michelis Sapinas sakė Prancūzijos radijui. Jis pridūrė, kad derybos tęsiamos geromis sąlygomis.
