SVARBIAUSI ĮVYKIAI
- Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą.
- Graikijai gali reikėti ne 53 mlrd. eurų, kaip anksčiau skelbta, o 72–84 mlrd.
- Ministrai prieš susitikimą garsiai abejojo, ar graikų valdžia galima pasitikėti.
- Atėnų planas laikomas per silpnu – trūksta struktūrinių reformų.
- Nutekėjo informacija, kad Vokietija Graikijai siūlo laikinai pasitraukti iš euro zonos – penkeriems metams.
- Suomijos žiniasklaida pranešė, kad Lietuva reikalauja laikino „Grexit“, Rimantas Šadžius tai pavadino nesąmone.
- Beveik 9 valandas trukusios derybos šeštadienį rezultatų nedavė – susitikimas tęsiasi sekmadienį.
- Euro grupė paskelbė reikalavimus Graikijai.
22.23 val. Gali reikėti nuo 82 iki 86 mlrd. eurų
Naujo Graikijos finansinio gelbėjimo paketo vertė gali siekti tarp 82 ir 86 mlrd. eurų, nurodoma AFP gautame dokumente, kuris yra pateiktas svarstyti sekmadienį Briuselyje susirinkusiems euro zonos lyderiams.
„Euro grupė atkreipia dėmesį, kad galimam programos finansavimui reikia tarp 82 ir 86 mlrd. eurų, kaip įvertino institucijos“, – sakoma euro zonos finansų ministrų parengtame dokumente.
19.35 val. Paaiškėjo, kad euro grupės pareiškime išliko daug diskusijų šeštadienį sukėlusi galimybė Graikijai suteikti galimybę laikinai palikti euro zoną.
„Tuo atveju, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas, Graikijai turėtų būti pasiūlytos greitos derybos dėl laikino pasitraukimo iš euro zonos su galima skolų restruktūrizacija“, – sakoma jame.
Prie šio sakinio skliausteliuose yra prirašyta pastaba, kad dėl šio punkto nebuvo vienbalsiai susitarta ir jam reikia visų lyderių pritarimo.
19.27 val. Skelbiama daugiau detalių apie Atėnams keliamas sąlygas
17.46 val. Euro grupės ultimatumas Graikijai
Austrijos finansų ministras paskelbė apie euro grupės poziciją – Graikijos parlamentas pirmadienį privalo nuspręsti, kad pritaria visiems euro grupės reikalavimams, tuomet imasi teisės aktų leidimo. Priešingu atveju – jokios finansinės pagalbos.
Suomijos ministras Alexas Stubbas plačiau atskleidė tris sąlygas Atėnams, rašo „The Telegraph“:
- Nauji teisės aktai Graikijoje turi būti priimti iki liepos 15 dienos – t.y., ateinančio trečiadienio.
- Šiais įstatymais turi būti pradėtos griežtos reformos darbo rinkoje, pensijų ir mokesčių sistemose.
- Euro grupė taip pat nori, kad Graikija įsipareigotų dėl privatizacijos.
Jis sakė, kad savaitgalį vykusios diskusijos buvo gerokas šuolis pirmyn, tačiau teigė, kad dabar kamuolys yra Graikijos valdžios rankose – visam paketui turi pritarti ir šalies vyriausybė, ir parlamentas.
17.06 val. Suomijos finansų ministras paskelbė, kad euro grupės susitikimas baigėsi. Vienas griežčiausiais Graikijos atžvilgiu nusistačiusių ministrų feisbuke parašė, kad buvo padarytas progresas.
Įvykius iš euro zonos lyderių susitikimo sekite čia.
16.32 val. Euro grupė iš Atėnų nori daugiau, nei jie siūlo
„Reuters“, gavę sekmadienio būsimo pareiškimo projektą, skelbia, kad šiandien pasiekti susitarimo su Graikija nėra šansų. Atėnams keliami griežti reikalavimai – jie turi įsipareigoti dėl mokesčių, pensijų reformų, keisti privatizacijos sistemą ir kt. Tam reikės naujų teisės aktų.
Euro grupė priėjo išvadą, kad kol kas nėra pagrindo deryboms dėl naujos programos. Kad toks atsirastų, ministrai nori, kad Graikiją visų pirma imtųsi PVM ir pensijų sistemų gerinimo, išplėstų mokestinę bazę, kad valstybė gautų daugiau pajamų, taip pat – sustiprintų LESTAT, Graikijos statistikos agentūros, nepriklausomybę.
15.13 val. Nutekėjo euro grupės reikalavimai Graikijai
„Reuters“ naujienų agentūra gavo dokumentą, kurį šeštadienio vėlų vakarą pradėjo rengti euro grupė. Pabrėžiama, kad tai – ne galutinis susitarimas, o greičiau pradinis taškas sekmadienio deryboms.
Euro grupė priėjo išvadą, kad kol kas nėra pagrindo deryboms dėl naujos programos.
Jame skelbiama, kad euro zonos valstybės iš Atėnų reikalauja griežtesnių priemonių. Pavyzdžiui, kad 2018 m. Graikijos biudžeto perteklius turi siekti 3,5 proc. BVP, taip pat būtų įsipareigota vykdyti griežtas pensijų ir produktų rinkos reformas, atlikti pakeitimus darbo rinkoje, žengti reikalingus žingsnius dėl finansinio sektoriaus stiprinimo (įskaitant veiksmus dėl neveiksnių paskolų), imtis kietesnės privatizacijos programos ir gerinti jos priežiūrą. „The Guardian“ svarsto, kad tai gali reikšti išorinę pagalbą.
Visi šie reikalavimai yra papildomi prie pirminio plano. Be to, jų išpildymui numatyti griežti terminai.
„Channel 4“ žurnalistas Paulas Masonas, turintis patikimų šaltinių „Syriza“ partijoje, mano, kad su tokiais reikalavimais Graikija gali sutikti.
