Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad reikia kelti minimalią algą 50 proc. iki 1500 Lt jau kitąmet, kai įsivesime eurą. Priešingu atveju žmonės esą neturės ko valgyti.
Europoje šiuo metu skurdžiau gyvena tos valstybės, kurios, įstojusios į euro zoną, puotavo už skolintus pinigus. Tuo metu, pavyzdžiui, kaimynė Estija nesiskundžia, o sparčiai vejasi Vakarų gyvenimo standartus.
1. Prasidės badas.
Mitas. Jekaterina Rojaka, DNB vyriausioji analitikė sako, kad tai yra netiesa: „Aš manau, kad šis teiginys nėra mitas, tai yra tiesiog nesąmonė, kalbant iš ekonominės pusės. Fiksuotu kursu į eurą pavertus tuos pačius atlyginimus tikrai bus galima nusipirkti tiek pat produktų, kiek ir anksčiau.
Tą puikiai patvirtina ir Latvijos pavyzdys. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje perėjimas prie euro buvo glotnus ir be problemų. Galėtume iš jų menkų klaidų ir pasimokyti, ir tuo pačiu užkirsti kelią mitų plitimui.“
Tiesa. Finansų analitikas Valdemaras Katkus sako, kad nuogąstavimas, kad žmonių perkamoji galia sumažės, turi pagrindo: „Vieninteliame oficialiame euro įvedimo skaičiavime, kurį atliko Lietuvos bankas, neatsakyta į pagrindinį klausimą, kas gaus naudą iš euro įvedimo, kaip bus padalintos sąnaudos.
Rūpestį kelia tai, kad apie 30 proc. gyventojų neturi jokių santaupų. Visos padidėjusios išlaidos tos gyventojų grupės gali būti kompensuojama tik sumažinant vartojimą. Logika sako, kad tų žmonių, kurie neturi santaupų, padėtis pablogės.“
2. Smarkiai kils kainos.
Mitas. J.Rojaka: „Vienas iš didžiausių mitų yra tas, kad euro įvedimas labai smarkiai padidina kainas. Slovakijos ir Slovėnijos perėjimas prie euro, taip pat ir Baltijos šalių pavyzdžiai, rodo, kad tai infliacijai turi labai nedidelę įtaką.
Kainos tikrai padidėtų, jei, pavyzdžiui, tuo pat metu būtų padidintas minimalus atlyginimas. Tai reikštų, kad atitinkamai padidėtų sąnaudos įmonių, jos būtų priverstos didinti kainas. Bet kaltę suversti eurui tikrai nepavyks, nors tikriausiai daugeliui atrodys, kad tos kainos gali kilti dėl euro įvedimo.
Iš tiesų yra labai daug kitų priežasčių, dėl ko kainų lygis galėtų šiek tiek pašokti. Mes prognozuojame, kad šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek stipresnė negu dabar dėl labai nedidelės bazės, nes infliacija dabar yra labai maža, dėl atsigavimo tiek euro zonoje, tiek ir pasaulio ūkyje.“
Vienas iš didžiausių mitų yra tas, kad euro įvedimas labai smarkiai padidina kainas, – teigia J.Rojaka.
Tiesa. V.Katkus: „Yra pagrindo. Pavyzdžiui, imame Latviją. Įvedimo sąnaudos siekė apytiksliai 850 mln. eurų. 800 mln. eurų vienkartinių sąnaudų teko įmonėms. Įmonės tikriausiai bandys, jeigu yra galimybės rinkoje, viską perkelti ant galutinio vartotojo.
Lietuvoje ūkis yra ženkliai didesnis nei Latvijoje, todėl sąnaudos turėtų viršyti milijardą litų. Be to, yra įmonių, norinčių užsidirbti iš suapvalinimo, yra galimybės pasididinti pajamas ir patikrinti ribas, kiek tie vartotojai gali toli nueiti. Estijoje po trejų metų kai kurios kainos gerokai pasistūmė, net ir po 30-40 procentų.“
3. Už buvimą euro zonoje reikės susimokėti.
Mitas. J.Rojaka: „Kiekviena VIP klubo kortelė šiek tiek ir kainuoja. Mokestis ir yra už dalyvavimą Europos stabilumo mechanizme, ir dar tuo pačiu yra tam tikros įmokos Europos centriniam bankui iš Lietuvos banko. Bet daugeliui atrodo, kad, jeigu būtume įsivedę eurą 2007 metais, mes galėtume išvengti mokesčių.
Bet įmokas moka visos euro zonos šalys. Įmokos atsipirktų gan greitai – būtent dėl tam tikro padidinto draudimo. Nes įmoką galima traktuoti kaip papildomą draudimą – jeigu būtų finansų rinkoje turbulencijos, krizė, nenumatytos aplinkybės, tai iš fondo Lietuva taip pat galėtų gauti papildomų pinigų.“
Jeigu Vyriausybei milijardas yra per didelė suma atsiskaityti su pensininkais, tai kodėl sako, kad milijardą išvežti į užsienį yra niekai? – klausia V.Katkus.
Tiesa. V.Katkus: „Lietuvos bankas į Europos centrinį banką turi įnešti milijardą litų. Lietuvos finansų ministerija į Europos stabilumo mechanizmo fondą taip pat turi įnešti milijardą litų ir išduoti 8,5 mlrd. Lt garantiją, kad pagal pirmą skambutį Lietuva paskolins euro zonos valstybėms 8,5 mlrd. Lt.
Tai sudaro 50 proc. metinio Vyriausybės biudžeto. Jeigu Vyriausybei milijardas yra per didelė suma atsiskaityti su pensininkais, tai kodėl sako, kad milijardą išvežti į užsienį yra niekai?
Tuo metu jeigu, 8,5 mlrd. Lt įsipareigojimą palygintume su žaibolaidžiu, tai jis sudegintų mus pačius. Valstybė turės pasiskolinti tuos pinigus rinkoje. Jeigu mums reikės įvykdyti šį įsipareigojimą, sukelsime vidinę krizę. Tai nėra toks juokingas dalykas.“
