„Euro zonos ekonomikos nuosmukis rugsėjį gilėjo, o verslo veikla traukėsi trečią mėnesį iš eilės“, – pažymėjo „S&P Global“ analitikai, sudarę euro zonos Pirkimų vadybininkų indeksą (PMI).
„Nors ir nedidelis, nuosmukis paspartėjo iki tokio tempo, kuris, neskaitant pandemijos meto, yra didžiausias nuo 2013-ųjų“, – pridūrė tyrėjai.
Indeksas nukrito nuo rugpjūtį fiksuoto 48,9 punkto rodiklio iki 48,2 punkto rugsėjį.
Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos nuosmukį.
„Ant kortos atsidūrė euro zonos nuosmukis, bendrovėms pranešant apie vis blogėjančias verslo sąlygas ir stiprėjantį kainų spaudimą, susijusį su sparčiai didėjančiomis energijos sąnaudomis“, – pažymėjo S „S&P Global“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
„Vokietija susiduria su sunkiausiomis sąlygomis, o ekonomikos padėtis blogėja tokiu greičiu, kokio nebuvo matyti po pasaulinės finansų krizės, neįskaitant pandemijos“, – pažymėjo analitikas.
Sparčiai kylančios energijos kainos ir staigus pragyvenimo išlaidų augimas mažina paklausą ir riboja gamybos apimtis.
Metų infliacija euro zonoje rugpjūtį pakilo iki 9,1 proc. – rekordinio visų laikų lygio, o analitikai prognozuoja, kad iki metų pabaigos infliacija gali pasiekti dviženklį skaičių.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šį mėnesį padidino palūkanų normas net 75 baziniais punktais ir įsipareigojo padaryti viską, ką gali, kad pažabotų vartotojų kainų šuolį.
Pasak Ch.Williamsono, duomenys rodo, kad euro zona 2022 metų trečiąjį ketvirtį susitrauks 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – dar daugiau.
„Todėl pinigų politikos formuotojams tenkantis iššūkis sutramdyti infliaciją ir išvengti skausmingo ekonomikos nusileidimo darosi vis sunkesnis“, – pridūrė analitikas.
