Pasak Eurostato, euro zonoje metinė infliacija praėjusį mėnesį siekė 0,9 proc. – tiek pat, kiek ir mėnesiu anksčiau.
Sausį, po kelis mėnesis fiksuoto neigiamo rodiklio, infliacija smarkiai šoktelėjo dėl smukusios vartotojų paklausos, kurią sumažino koronaviruso pandemija ir apribojimai, suvaržę ES ekonomiką.
Šiais metais prasidėjęs kainų kilimas paskatino kalbas, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų apsvarstyti galimybę apriboti savo didžiulės apimties skatinimo programą, net jei infliacija išlieka žemesniame lygyje nei numatytas ECB beveik 2 proc. tikslas.
Visuotinės diskusijos dėl infliacijos atgimimo paaštrėjo, Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjams artėjant prie susitarimo dėl 1,9 trln. JAV dolerių dydžio ekonomikos skatinimo paketo patvirtinimo.
Europos išlaidų skatinimo paketas yra ne toks ambicingas, tačiau rinkos signalizuoja manančios, kad ateinančiais mėnesiais infliacija augs, o skolinimosi išlaidos ES vyriausybėms didės.
Eurostato teigimu, vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų mėnesiu, energijos kainos sumenko 1,7 procento.
Tie, kurie teigia, kad ECB ir toliau turi padėti ekonomikai, greičiausiai remsis bazine infliacija, neapimančia nepastovių komponentus, tokių kaip energijos ir maisto kainos.
Eurostatas pažymėjo, kad vasario mėnesį bazinė infliacija sumažėjo iki 1,1 proc., palyginti su 1,4 proc. sausio mėnesį, o tai rodo, kad bloko ekonomikos įsibėgėjimas dar laukia priešaky.