Pasak Eurostato, vartotojų kainos euro zonoje, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 8,1 procento.
Balandį rodiklis siekė 7,4 procento.
Šis nenutrūkstantis kainų kilimas didina spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) paspartinti palūkanų normų kilimą pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį.
ECB pranešė, kad liepos mėnesį planuoja didinti palūkanų normas, siekdamas sumažinti spaudimą kainoms. Taip pat tikimasi, kad jau kitą savaitę bankas oficialiai nutrauks obligacijų pirkimo politiką, kuria buvo skatinama ekonomika COVID-19 pandemijos metu.
Kitų didžiųjų šalių centriniai bankai jau ėmėsi tokių žingsnių, mėgindami sutramdyti įsisiautėjusią infliaciją.
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) gegužės pradžioje padidino palūkanų normas net 50 bazinių punktų, tuo metu Anglijos bankas padidino palūkanų normas jau ketvirtą iš eilės.
ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pirmadienį leido suprasti, kad palūkanų normos euro zonoje kils lėčiau – 0,25 proc. liepą ir tada vėl rugsėjį.
Tai reiškia, kad ECB užbaigs neigiamų indėlių palūkanų normą erą ir skolintojai nebemokės už grynųjų pinigų pertekliaus laikymą centriniame banke.
ECB anksčiau tvirtino, kad staigūs vartotojų kainų šuoliai, taip pat nulemti silpnėjančio COVID-19 pandemijos poveikio, greičiausiai nusilps ir sumažins infliacijos grėsmę.
Tačiau Rusijos Ukrainoje sukeltas karas sužlugdė šias prognozes, sustiprindamas tiekimo grandinių trikdžius ir padidindamas svarbių žaliavų, pradedant kviečiais iki baigiant metalais, trūkumą.
Tokia padėtis išliko ir gegužę, kai energijos kainos kilo 39,2 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Maisto produktai pabrango 7,5 procento.
Energijos trūkumas
Vakarų ekonomikos, įskaitant euro zonos galiūnę Vokietiją, nuo karo pradžios siekia sumažinti priklausomybę nuo rusiškų angliavandenilių, o tai taip pat turės įtakos infliacijai.
ES pirmadienį susitarė iki metų pabaigos nutraukti maždaug du trečdalius naftos tiekimo iš Rusijos. Atsižvelgiant į Vokietijos ir Lenkijos įsipareigojimus savanoriškai atsisakyti tiekimo vamzdynais, bendras naftos tiekimas gali sumenkti 90 proc. ir tai galimai turės tolesnę įtaką kainoms.
Politikos formuotojai taip pat labai atidžiai stebės darbo užmokesčio tendencijas, nerimaudami, kad darbo užmokesčio didinimas siekiant padėti darbuotojams atlaikyti aukštas kainas gali dar labiau paskatinti infliaciją.
Nepaisydamas šių iššūkių, Ph.Lane'as pirmadienį pakartojo ECB prognozę, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija euro zonoje grįš į 2 proc. tikslinį lygį.
Tuo tarpu nerimą dėl neigiamo arba nulinio augimo Europoje kursto duomenys, rodantys, kad Prancūzijos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, susitraukė 0,2 procento.
Europos Komisija šį mėnesį smarkiai sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams – iki 2,7 proc., tačiau perspėjo, kad dėl karo Ukrainoje perspektyvos išlieka labai neapibrėžtos.
