Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas.
Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
Įtakingo Vokietijos centrinio banko prezidentas Joachimas Nagelis nedelsdamas pareiškė, kad ECB turėtų planuoti „stiprų palūkanų normų kėlimą rugsėjį“.
„Priešingu atveju infliacijos lūkesčiai gali visam laikui įsitvirtinti virš mūsų tikslo – 2 proc.“, – perspėjo jis.
Pagrindinės infliacijos rodiklis auga nuo 2021 metų lapkričio mėnesio, kai pasaulinėse tiekimo grandinėse kilo įtampa suintensyvėjus vartojimui.
Tada vasarį Ukrainoje kilo karas, o vasara Europą alino sausra, paskatinusi maisto produktų brangimą.
Prognozuojama, kad ECB, liepą pirmą kartą per dešimtmetį ėmęsis didinti palūkanų normas, tolesnius žingsnius žengs artimiausiame posėdyje rugsėjo 8 dieną.
Eurostato duomenimis, Prancūzija, kurioje buvo įvestos energijos kainų „lubos“, rugpjūtį fiksavo žemiausią infliacijos rodiklį euro zonoje – 6,5 procento.
Tuo metu Vokietijoje vartotojų kainų augimas pasiekė 8,8 proc., Italijoje – 9 proc., o Ispanijoje – 10,3 procento.
Labiausiai nuo infliacijos nukentėjo Rusijos kaimynės prie Baltijos jūros Estija, Lietuva ir Latvija – čia infliacija siekė atitinkamai 25,2 proc., 21,1 ir 20,8 procento.
„Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas perspėjo, kad euro zonoje infliacijos lygis iki metų pabaigos gali siekti 10 proc., net jei ECB padidins palūkanų normas.
„Tikimybių balansas krypsta link 75 bazinių punktų padidinimo kitą savaitę“, – teigė ekspertas.
Liepą ECB palūkanų normas pakėlė 50 bazinių punktų – nuo 0 iki 0,5 procento.
