Metų infliacijos, kurį vasarį jau buvo pasiekusi istorines 5,9 proc. aukštumas, prieaugį lėmė 44,7 proc. metinis energijos kainų šuolis, Europai susidūrus su naftos ir dujų tiekimo krizės grėsme, kurią sukėlė Rusijos invazija į provakarietišką kaimynę.
Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio Ukrainos konflikto energijos kainos ir pragyvenimo išlaidos toliau augs, o tai trukdys atsigavimui po COVID-19 sukeltos krizės.
Panašūs infliacijos šuoliai fiksuoti ir Jungtinėse Valstijose, kur JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) įsipareigojo didinti palūkanų normas, siekdama atvėsinti ekonomiką ir sustabdyti kainų kilimą.
Visgi ECB nenori imtis panašių priemonių, nes yra įsitikinęs, kad pragyvenimo kainų augimas yra susijęs su karu ir užsitęsusiais pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimais, kuriuos sukėlė koronaviruso pandemija.
Ypatingą nerimą politikos formuotojams kelia bazinė infliacija, neapimanti nepastovių komponentų, tokių kaip energijos ir maisto kainos.
Pasak Eurostato, kovo mėnesį bazinė infliacija išaugo iki 3 procentų.
Rodiklis visu procentiniu punktu viršijo ECB nustatytą tikslinį lygį – 2 procentus. Greičiausiai tai suteiks argumentų kritikams, kurie pasisako už palūkanų didinimą siekiant sumažinti infliaciją.
Visgi palūkanų normų didinimas sustabdytų atsigavimą po pandemijos, o ekonomistai jau perspėja, kad dabartinės Europos augimo prognozes neabejotinai paveiks karas Ukrainoje.
