Eurostato teigimu, euro zonos ekonomika 2020 metai sumenko 6,8 proc., o ketvirtąjį ketvirtį rodiklis siekė 0,7 procento.
Nors tai ir labai didžiulis nuosmukis, jis buvo ne toks gilus, kaip buvo numatyta lapkričio mėnesį paskelbtoje Europos Komisijos prognozėje – 7,8 procento.
Pirmieji rodikliai rodo, kad 19 šalių bloko dabar laukia nauja recesija, nes praėjusios vasaros atsigavimą nutraukė antroji pandemijos banga.
Nuosmukį lems lėta vakcinavimo kampanijų Europos Sąjungoje eiga bei su COVID-19 susiję apribojimai.
Geresnį nei tikėtasi 2020 metų rodiklį, net ir nepaisant to, kad jis vis tiek buvo vienas blogiausių bloko istorijoje, daugiausia lėmė geresni rezultatai didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje.
Vokietijos ekonomika pernai susitraukė 5 proc., tuo tarpu net Prancūzijos rezultatai buvo geresni, nei skaičiuota – čia ekonomikos nuosmukis siekė 8,3 proc., nors iš pradžių buvo bijoma dviženklio nuosmukio.
Pasak Eurostato, ES ekonomika per 2020 metus sumenko 6,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 0,5 procento.
ES yra numačiusi skirti 750 mlrd. eurų nualintai ekonomikai gaivinti. Pirmieji mokėjimai, tikėtina, bus atlikti valstybėms iki metų vidurio.
Kol kas ES ekonomiką iš esmės palaiko precedento neturinti Europos Centrinio Banko vykdoma paskatų programa, leidžianti euro zonos valstybėms pigiai pasiskolinti rinkose ir suteikti didžiulę paramą savo subjektams.
