Nors 5,2 proc. prieaugis yra istorinis, jis nekompensavo viso 2020-ųjų nuosmukio, kai po pirmojo koronaviruso pandemijos sukelto šoko euro zonos ekonomika susitraukė net 6,4 procento.
Euro zonos atsigavimas taip pat atsiliko nuo JAV rodiklio, kuris 2021 metais siekė 5,6 procento.
Tuo metu Kinijos atsigavimas siekė 8,1 proc., rodo vyriausybės duomenys.
Eurostato skaičiavimais, visų 27 ES šalių ekonomika augo 5,9 procento.
Pasak analitikų, Europos šalių atsigavimo tempai skyrėsi, ypač metų pabaigoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje paskutinį metų ketvirtį fiksuotas susitraukimas, tuo metu Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ekonomikos sėkmingai plėtėsi.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį sumažino 2022 metų ekonomikos augimo prognozę, atsižvelgdama į omikron keliamus trikdžius ir šio varianto poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms.
Nuotaikas temdė ir su Ukraina susijusi krizė, nes vis labiau baiminamasi, kad Rusija, pagrindinė iškastinio kuro tiekėja, gali apriboti dujų tiekimą Europai tuo metu, kai šildymo poreikiai yra didžiausi.
Tai padidintų iššūkius, kuriuos kelia lengvai plintantis koronaviruso omikron variantas, atnešęs naują sveikatos apribojimų bangą ir sutrikdęs tiekimo grandines.
„Tikimės lėtos 2022 metų pradžios, nes dideli užsikrėtimo atvejų skaičiai ir apribojimai, ypač kontaktinių paslaugų sektoriuose, atsvers augimą pirmąjį ketvirtį“, – teigė „Oxford Economics“ analitikas Rory Fennessy.
Tačiau antrąjį ir trečiąjį ketvirčius tikimasi stipraus atsigavimo, „sumažėjus pasiūlos kliūtims ir atsigavus vartotojų paklausai“, – pridūrė specialistas.
Analitikai taip pat atidžiai stebi infliaciją, kuri euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas ir kuri gali pakenkti vartotojų paklausai, jei nebus sutramdyta ateinančiais mėnesiais.
TVF praėjusią savaitę sumažino pasaulinio BVP prognozę 2022 metams iki 4,4 proc. dėl netikėtų iššūkių, kuriuos kelia omikron variantas.
