Euro zonos ekonomikos plėtra buvo stipresnė nei Jungtinių Valstijų, kur ekonomika pasistiebė 1,6 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir Kinijos, fiksavusios 1,3 proc. prieaugį.
Didžiausią augimo tempą pasiekė Italija ir Ispanija – šios šalys labiausiai nukentėjo nuo pirmosios krizės bangos 2020 metais.
Visgi devyniolikos bendrą valiutą naudojančių šalių blokas dar tik mėgina atgauti pusiausvyrą, prarastą per COVID-19 pandemiją, kurios metu euro zonos ekonomika nukentėjo labiausiai iš išsivysčiusių šalių.
Šiuo metu analitikų akys nukreiptos į tai, ar ekonomikos plėtros pagreitis išliks, tačiau plintanti koronaviruso delta atmaina gali lemti naujus veiklos apribojimus, kurie gali stabdyti ekonomikos augimo dinamiką.
Eurostatas taip pat pranešė, jog infliacija padidėjo iki 2,2 proc., viršydama Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinį lygį – „šiek tiek mažiau nei 2 procentai“.
Vartotojų kainų augimą paskatino energijos sąnaudos ir tiekimo grandinių sutrikimai, o šis klausimas sulaukia vis daugiau dėmesio.
Įtakingi Vokietijos – didžiausios ES ekonomikos – ekonomistai ragina ECB atvėsinti ekonomiką mažinant istorines stimulų programas.
Tuo tarpu nedarbas euro zonoje birželį sumažėjo iki 7,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei mėnesiu anksčiau.
Visoje ES nedarbo lygis buvo panašus – per mėnesį jis sumažėjo 0,2 procentinio punkto iki 7,1 procento.
